Naujienos

Kovo 18–21 d. Kaune vykusios parodos “Namų pasaulis 2009” kontekste UAB “Kauno šilas” pristatė savo pasyviojo namo projektą. Projektas parengtas naudojantis Vokietijos pasyviojo namo instituto sukurta pasyviojo namo projektavimo kompiuterine programa Passive House Planning Package 2007, įvertinus konkrečias vietos klimato sąlygas. UAB “Kauno šilas” partneriai įgyvendinant šį projektą yra koncernas BASF ir UAB “SAM”. Projektas pradėtas 2008 m.

Kaip žinia, vienas iš pagrindinių Vakarų Europos šalyse šiuo metu paplitusio kol kas dar neoficialaus pasyviojo namo standarto reikalavimų yra tai, kad energijos sąnaudos šildymui neviršytų 15 kWh kvadratiniam metrui per metus. Tai itin mažas kiekis. Palyginimui galima pasakyti, kad nedidelių energijos sąnaudų namuose šildymui reikia 80, norminiuose naujos statybos pastatuose – 150, senos statybos statiniuose – daugiau negu 250 kWh kvadratiniam metrui per metus. UAB “Kauno šilas” projekto reikšmė Lietuvos kontekste ta, kad juo paneigiami skeptiški balsai, tikinantys, jog Lietuvos klimatinėmis sąlygomis pasyvaus namo standarto reikalaujamo energijos sąnaudų šildymui rodiklio pasiekti neįmanoma, o pats tas standartas, sukurtas, beje, Vokietijoje, taikytinas švelnesnio klimato zonose. Nauja, ypač efektyvia ir nebrangia termoizoliacine medžiaga – neoporu (pilkšvuoju polistireniniu putplasčiu) apšiltintam UAB “Kauno šilas” pasyviajam namui tereikia 13 kWh kvadratiniam metrui per metus.

UAB “Kauno šilas” pasyvusis namas turėtų iškilti Rokų gyvenvietėje Kauno pakraštyje. Namas yra vieno aukšto su garažu, skirtas keturių asmenų šeimai, 132 m² gyvenamojo ploto, be tradicinės šildymo sistemos. Namo išorinę formą lemia kompaktiškumo reikalavimai: juo namas kompaktiškesnis, juo šilumos nuostoliai mažesnis. UAB “Kauno šilas” pasyviojo namo kompaktiškumo koeficientas yra 0,95.

Namas apšiltintas pilkšvuoju polistireniniu putplasčiu be šalčio tiltelių. Fasadines sienas sudaro SAM neoporiniai blokeliai su papildomu 20 cm neoporo sluoksniu. Bendras fasadinių sienų neoporo sluoksnis yra 35 cm. Ir stogas, ir grindys apšiltintos 50 cm neoporo sluoksniu. Apšiltinimas efektyvia termoizoliacine medžiaga – neoporu be šalčio tiltelių leido pasiekti tokias U vertes: sienų – 0,087 W/(m²K), stogo – 0,063 W/(m²K), grindų – 0,062 W/(m²K). Pasirinktų Vokietijos pasyviojo namo institute sertifikuotų langų U vertė yra <0,80 W/(m²K), g vertė – 0,51.

Pasyvusis namas neatsiejamas nuo rekuperacinės ventiliacijos sistemos. Pastaroji reikalauja, kad pastato apvalkalas būtų labai sandarus. Priešingu atveju rekuperacinės ventiliacijos efektyvumas sumenks ir padidės energijos suvartojimas. UAB “Kauno šilo” pasyviojo namo projekte pavyko pasiekti 0,4^h–1 sandarumą. Numatyta komfortą ir menkas energijos sanaudas laiduojanti rekuperacine ventiliacijos sistema, kurios naudingumo koeficientas yra 92%

Įdiegtos priemonės energijos sąnaudas šildymui leido sumažinti iki 13 kWh kvadratiniam metrui per metus. Visam plotui per metus šildymui prireiktų iš viso 1767 kWh. Pigiausia alternatyva reikiamam šilumos kiekiui gauti pasirodė esantis elektrinis šildymas. Skaičiavimai parodė, jog pasyviajame name dėl menko energijos poreikio investicijos į papildomą elektrinį šildymą labai nedidelės. Bet kuri kitokia šildymo sistema kainuoja daug brangiau ir atsiperka per labai ilgą laiką. Patalpose numatyta įrengti mažos galios (iki 300W) specialius pasyviesiems namams sukonstruotus suomiškus elektrinius šildytuvus. Taikant vientarifinį 0,37 Lt įkainį, metinės išlaidos šildymui sudarytų 656 litus.

Metinis energijos poreikis karštam vandeniui ruošti, skaičiuojant, jog per dieną vienam asmeniui prireiks 25 l 60°C temperatūros vandens, sudaro 2462 kWh. 66% numatyto metinio poreikio turėtų padengti pasirinkto vakuuminio saulės kolektoriaus gaminama energija. Likusi dalis, 841 kWh, būtų gaunama iš elektros tinklo ir, taikant vientarifinį 0,37 Lt įkainį, kainuotų 312 litų per metus.

Bendros išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui, taikant vientarifinį 0,37 Lt įkainį, sudarytų 968 litus. Tačiau taikant dar ir naktinį tarifą, visiškai tikėtina šias išlaidas sumažinti 20%, t y. iki 775 litų.

Rengiant projektą, pavyko paneigti dar vieną nuogastavimą – būtent tai, jog tokio namo statyba gerokai brangesnė už paprasto. UAB “Kauno šilas” pasyviojo namo su daline apdaila sąmata neviršija 250 tūkst. litų.

UAB "Kauno šilas" direktoriaus Vytauto Adomavičiaus pranešimas parodoje

www.kaunosilas.lt/ppt/pasyvus.ppt