Pasaulyje ir Europoje atlikti tyrimai rodo, jog gaisro metu izoliacinių medžiagų vaidmuo tėra minimalus. EUMEPS, Europos polistireninio putplasčio gamintojų sąjungos, 2008 m. paskelbtoje tyrimų rezultatų apžvalgoje “Konstrukcijų su EPS priešgaisrinė sauga” daroma nedviprasmiška išvada, kad “tinkamai suprojektuotame ir pastatytame statinyje izoliacinės medžiagos daro tik nežymų poveikį priešgaisriniam saugumui”. Apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama polistireninio putplasčio elgsenai gaisro metu.

Iš pradžių apžvalgoje paaiškinama, kokie veiksniai sąlygoja gaisro pradžią ir plitimą, kokios yra gaisro fazės. Minimos šios gaisro fazės: užsiliepsnojimas, augimas/stiprėjimas, išplitimas ir nuslopimas.

Pastebima, jog kietos medžiagos kaip tokios nedega, tačiau kaisdamos išskiria degias dujas. Dega dujos. Pirmojoje gaisro fazėje degios dujos susiformuoja, kai temperartūra santykinai žema. Vėliau prasideda gaisro stiprėjimo fazė. Vis daugiau elementų pasiekia užsiliepsnojimo temperatūrą. Bendra temperatūra pakyla nuo 100 iki 750°C. Susikaupusios dujos užsidega, ir ugnis pasklinda po visą pastatą. Dabar gaisras pasiekia pilną mastą ir jo tolesnę eigą lemia gaunamo deguonies kiekis. Negesinama ugnis pamažu nuslopsta dėl degių medžiagų trūkumo.

Žmonėms temperatūra iki 45°C sukelia diskomforto jausmą, ilgiau pabuvus temperatūroje iki 65°C gali būti pažeisti plaučiai, o, temperatūrai pakilus dar aukščiau, žmogus galimybių išgyventi nebeturi. Vadinasi, laikas žmonėms ir materialinėms vertybėms išgelbėti apsiriboja pirmąja gaisro faze. Vėliau žmonių ar materialinių vertybių išgelbėjimo galimybės tampa minimalios dėl aukštos temperatūros, deguonies stygiaus ir karščio bei suodžių padarytos žalos materialinėms vertybėms.

Kokia polistireninio putplasčio (EPS) elgsena gaisro raidoje? EPS pradeda minkštėti, temperatūrai pakilus iki maždaug 100°C. Tai temperatūra, kai galimybės žmonėms išgyventi minimalios. Šioje fazėje vargu ar būna likę deguonies, o oras pasidaro toksiškas del didelio anglies dioksido bei monoksido kiekio. EPS savaime užsidega temperatūrai pasiekus 450°C (pvz., mediena – pasiekus 340°C). Be to, pirmosiomis gaisro fazėmis EPS izoliaciją paprastai apsaugo tokios ją dengiančios medžiagos, kaip gipsas, akmuo, medis ar metalas.

Iš visa to išplaukia, jog galimybės gaisro metu išgelbėti žmones ir materialines vertybes nuo polistireninio putplasčio, lygiai kaip ir nuo kitų izoliacinių medžiagų, niekaip nepriklauso. Gaisro vyksme EPS ima dalyvauti tada, kai tokių galimybių nebelikę.

Tačiau kodėl tada leidžiama taikyti tik polistireninį putplastį su ugnį slopinančias priedais? Paveiktas ugnies energijos, toks EPS susitraukia, pasitraukdamas tolyn nuo karščio. Uždegtas nuo ugnies šaltinio, jis pats užgesta iš karto, kai ugnies šaltinis patraukiamas. Polistireninis putplastis su ugnį slopinančiais priedais gaminamas daugiausia tik dėl to, kad atitiktų reglamentavimus bei rinkos reikalavimus. Kita verta, toks EPS neleidžia ugniai plisti pastate.

Apžvalgoje taip pat nurdodomas EPS izoliacijos indėlis į bendrą ugnies apkrovą gaisro metu. Konkretūs tyrimai rodo, kad EPS indėlis į bendrą ugnies apkrovą tesudaro 3%. EPS pakeitus į kitą izoliacinę medžiagą, ugnies apkrova nepasikiečia arba net nežymiai padidėja.

Minėtame EUMEPS dokumente taip pat primenama, jog 1980 m. atlikti išsamūs bandymai parodė, kad EPS išskiria žymiai mažiau toksinių dūmų nei natūralios medžiagos, pavyzdžiui, medis, vilna ar kamštis. Ugnį slopinančio priedo poveikis toksiškumui EPS atveju irgi minimalus. EPS degimas yra santykinai švarus.

Apžvalgoje pateikiami labai įdomūs duomenys apie skirtingo priešgaisrinio reglamentavimo poveikį. Europos Sąjungos Statybos produktų direktyvoje akcentuojami kriterijai, grindžiami viso sudėtinio statybos produkto, arba sistemos, elgsena ugnyje. Tokiu reglamentavimu siekiama geresnės saugos mažesnėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, Olandijoje, kur toks reglamentavimas įdiegtas (kaip ir Lietuvoje), mirčių skaičius šiuo metu sudaro 6,4 žuvusiojo vienam milijonui gyventojų, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, kur vyrauja vadinamsis aprašomasis reglamentavmas, kai atsižvelgiama į kiekvieną statybos produkto elemento degumą atskirai, net 25. Negana to, Olandijoje prevencijos sąnaudos sudaro 0,3% BVP, tuo tarpu Danija, kur aprašomasis reglamentavimas irgi vyrauja, gaisrų prevencijai skiria 60% daugiau lėšų, bet patiria 95% daugiau nuostolių ir 128% daugiau mirčių gaisruose negu Olandija.

Apibendrinant nemažo kiekio didelių pramoninių gaisrų tyrimų rezultatus, apžvalgoje daromos šios išvados:

a) “Objektyvi analizė rodo, kad izoliacinės medžiagos poveikis gaisro kilimui ir stiprėjimui yra nežymus, jei apskritai toks yra.”

b) “EPS neprisideda prie tokių gaisrų kilimo ar plitimo.”

c) “Nėra įrodyto ryšio tarp naudotos izoliacinės medžiagos tipo ir gaisro sukeltų nuostolių.”

d) “Jei EPS naudojamas pagal taisykles, jis neturi jokio poveikio gaisro kilimui ar plitimui. Kadangi EPS būna uždengtas kita medžiaga, jis niekada pirmas nekontaktuoja su ugnimi ir nelemia konstrukcijos elgsenos ugnyje.”

e) “Izoliacijos vaidmuo priešgaisrinės saugos srityje dažnai būna pervertintas.”