Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių poveikį aplinkai bei matyti įmonės veiklos augantį pokytį siekiant tvarumo, padeda poveikio aplinkai deklaracijos (EPD).

Daugėja Europos šalių, kuriose įstatymais reglamentuojamas CO₂ kiekis, kurio negali viršyti statybinės medžiagos. Profesionalūs skandinavų ir kitų Europos šalių statybos projektų vystytojai vis dažniau gaminius renkasi ne pagal kainą, o pagal CO₂ kiekį.

Sukurta tarptautinė sistema, kurioje talpinamos visų įmonių nepriklausomų ekspertų patvirtintos poveikio aplinkai deklaracijos. Pasak įmonės „Bureau Veritas Lit“ pramonės verslo plėtros vadovo Mindaugo Savickio, ši sistema tampa rinkodaros įrankiu įmonėms, gaminančioms ir eksportuojančioms savo produktus.

POVEIKIS APLINKAI APSKAIČIUOJAMAS VISO PRODUKTO GYVAVIMO CIKLO METU

„Kuo įmonė tvaresnė, ekologiškesnė, tuo labiau geba pagaminti produktą, išmetant mažiau CO₂, ir tuo konkurencingesnė ji tampa Europos rinkoje“, – įsitikinęs M. Savickis. Mūsų šalies įmonės nelaukia, kol poveikį aplinkai apskaičiuoti įpareigos įstatymai – jos pačios imasi veiksmų, siekdamos būti konkurencingos Europos kontekste. Tai svarbus žingsnis, norint statyti ne tik efektyvius, bet ir aplinkai neutralius pastatus.

Nuotraukoje – „Kauno šilas“ kokybės vadovas Vykintas Sliesoraitis

Lietuvoje statybos sektoriaus įmonių, turinčių nepriklausomų ekspertų patvirtintas EPD deklaracijas, dar labai nedaug. Viena jų – įmonė „Kauno šilas“, daugiau nei tris dešimtmečius gaminanti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Šiais metais įmonei parengtoje deklaracijoje aprašomas populiariausių jos produktų poveikis aplinkai viso jų gyvavimo ciklo metu – nuo žaliavos atsiradimo iki gaminio atidavimo perdirbti – gaminiui atitarnavus konstrukcijoje.

Pasak „Kauno šilo“ kokybės vadovo Vykinto Sliesoraičio, tokios deklaracijos prireikia vis dažniau. Tokiu būdu apie poveikį siekiama ne tik kalbėti, nes jis labai tiksliai pamatuojamas, parodant tikrąją gaminio vertę. Specialistas atkreipia dėmesį, kad ši deklaracija yra verslo proceso dalis, sukurta atsižvelgiant ir į vis aukštesnius tvarumo standartus statybos sektoriuje ir į siekį vertinti viso pastato gyvavimo ciklą.

Įmonė siekia ne tik dalyvauti tarptautiniuose projektuose, jos tikslas – užtikrinti galimybę Lietuvos inžinieriams rinktis iš vietinių gamintojų, kurie turi EPD deklaracijas, užuot ieškojus jų kaimyninėse šalyse.

V. Sliesoraitis pabrėžia, kad polistireninis putplastis padeda taupyti išteklių – naudojant termoizoliacines medžiagas, sutaupoma apie 40 proc. pastato energijos. Be to, ši medžiaga yra 100 proc. perdirbama, taigi yra puikus žiedinės ekonomikos principų veikimo praktikoje pavyzdys

„KAUNO ŠILAS“ RENKASI TVARESNES ŽALIAVAS 

Nuotraukoje – „Bureau Veritas Lit“ pramonės verslo plėtros vadovas Mindaugas Savickis

Deklaracija užfiksavo ir jau anksčiau įmonės padarytus žingsnius dėl poveikio aplinkai – atliekų surinkimą, panaudojimą, gamybą be atliekų, 100 proc. gaminio perdirbimą, žaliosios energijos panaudojimą Rietavo gamykloje, ant kurios stogo įrengta saulės elektrinė. Taip pat poveikio aplinkai apskaičiavimas leido įvertinti gaminius kitų medžiagų kontekste ir patobulinti kai kuriuos procesus ir darnumo sistemas.

Įmonė jau seniai atsakingai renkasi tiekėjus, iš kurių perka žaliavas. Aplinkosaugos deklaracijos nevertina veiklos etiškumo, bet „Kauno šilui“ tai svarbu. Įmonė neperka žaliavų iš tironiškų režimų: rusijos ar irano, nors šių šalių produkcija dabar itin pigi.

V. Sliesoraitis pastebi, kad tokia politika įmonei veiklos nepalengvina – kartais tenka pirkti brangesnes žaliavas, kurios savo ruožtu lemia ir gaminio savikainą. Tačiau įprasta, kad tokios žaliavos yra gerokai geresnės kokybės, todėl įmonė išlaiko stabilią gaminių kokybę ir prioritetą teikia brandiems pasirinkimams, kurie liudija įmonės rūpestį ir visuomene, ir aplinka.

Poveikio aplinkai deklaraciją rengė įmonė „Bureau Veritas Lit“, kuri atstovauja pasauliniam inspekcijų, atitikties vertinimo ir sertifikavimo paslaugų rinkos lyderiui. Bendrovės pramonės verslo plėtros vadovas M. Savickis atkreipia dėmesį, kad EPD deklaraciją gali gauti bet kuris produktas, tačiau tai, ar, apskaičiavus poveikį, gautas deklaracijos skaičius bus konkurencingas, priklauso nuo daugybės rodiklių. Daromas pirminis auditas gamykloje, tikrinamas gamybos procesas, įrenginių būklė ir efektyvumas, vandens ir elektros sąnaudos, kiti svarbūs rodikliai.

„Kauno šilui“ tvarumo taškų pridėjo granulių, iš kurių gaminamas polistireninis putplastis, pasirinkimas iš artimesnių tiekėjų, taip mažinant transportavimo atstumus, ganėtinai nauji, elektrą taupantys įrenginiai, saulės kolektorius ant gamyklos stogo bei, lyginant su konkurentais, ekologiškesnis pakavimo medžiagų pasirinkimas.

⇐ Polistireninis putplastis padeda taupyti išteklių – naudojant termoizoliacines medžiagas, sutaupoma apie 40 proc. pastato energijos. 

Rengiant deklaraciją, identifikuojamos ir tobulinamos silpnosios įmonių vietos

Nuotraukoje – „INHUS Engineering“ Lietuvos projekto skyriaus vadovas Vytas Sirtautas

„Tik perspektyvios, brandžios, žiūrinčios į ateitį ir nebijančios investuoti įmonės užsisako EPD deklaracijas ir gali būti konkurencingos įvairiose rinkose“, – Lietuvos įmonių brandą ir atsakomybę tvarumo kontekste akcentuoja M. Savickis. Specialistas atkreipia dėmesį, kad, rengdamos EPD deklaracijas, įmonės neretai identifikuoja ir silpnąsias vietas gamybiniuose procesuose ar logistikos grandinėje. Tai skatina imtis pokyčių. Kai kurios įmonės gamtinius išteklius pakeičia atsinaujinančiais, atnaujina dar sovietinius įrenginius, kuriems reikėjo daug elektros energijos, įsidiegia filtravimo sistemas ir, užuot išleidus vandenį į kanalizaciją, gali naudoti jį pakartotinai.

Tvarius gamintojų pasirinkimus vertina ir projektuotojai. Viena didžiausių konstrukcijų projektavimo įmonių Baltijos šalyse – „INHUS Engineering“ – jau nebe pirmi metai projektuodami pastatus BIM aplinkoje skaičiuoja ir stebi pastato CO₂ emisijos pėdsaką ir ankstyvoje, dar projektavimo stadijoje, padeda klientams išsirinkti tvaresnius sprendinius.

„Tvarumo ir aplinkosaugos tema yra aktuali visiems gyventojams. Aš, kaip inžinierius, dirbantis statybos sektoriuje, matau daugiau detalių, kur efektyviai galima tai panaudoti projektuojant ir statant naujus bei renovuojant ar rekonstruojant senus pastatus. Tai apima mažesnį energijos ir žaliavų naudojimą, mažesnį atliekų kiekį ir mažesnį teršalų išmetimą į aplinką. „Kauno šilo“ žingsnis, pasirengiant savo produkcijos tvarumo deklaracijas EPD, parodo įmonės brandą ir atitikimą pripažintiems darnios veiklos standartams“, – sako „INHUS Engineering“ Lietuvos projekto skyriaus vadovas Vytas Sirtautas.

GAMYBOS ĮMONIŲ IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS SKATINA PLATESNĮ POŽIŪRĮ

Įmonės „Kauno šilas“ Rietavo gamykloje ant stogo įrengta saulės elektrinė 

Statybos sektorius yra atsakingas už didelę dalį mūsų fizinės aplinkos – pastatus, kuriuose gyvename, juos supančią infrastruktūrą, aplinką. Siekiant, kad tas palikimas ateinančioms kartoms būtų kuo kokybiškesnis ir ilgalaikiškesnis, svarbus ne tik kruopštus, atsakingas darbas įmonėse ir nuolatinis bandymas patobulinti savo gaminius, bet ir tarpusavio bendradarbiavimas tiek tarp verslo atstovų, tiek gamybos sektoriaus ir mokslo.

V. Sliesoraitis pastebi, kad ir jo magistro studijos Kauno technologijos universitete suteikia platesnį požiūrį, kurį pritaiko ir įmonėje. Toks bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas: leidžia plėtoti ir vystyti statybos pramonę, ir tuo pat metu universitetui suteikia praktinių žinių, kurios konvertuojamos į teorinę bazę. Be to, Lietuvos universitetai bendradarbiauja ir su Europos bei pasaulio universitetais, tad tokiu būdu ateina žinios, informacija, inovacijos ir iš pasaulio.

Pasak V. Sirtauto, su tvaresnėmis medžiagomis sukuriame tvaresnius pastatus, kurie ilgiau išlaikys savo vertę ateityje: „Tvarumas yra svarbus ne tik moraliniu ar etiniu aspektu, bet ir ekonominiu, nes tvarūs verslai gali būti konkurencingesni, atlaikyti ateities iššūkius ir sumažinti rizikas.“

Statybunaujienos.lt straipsnis