Polistireninis putplastis nėra higroskopinis. Kadangi akelių sienelės vandeniui nepralaidžios, vanduo į polistireninį puptlastį tegali įsiskverbti mažyčiais kanalėliais tarp susilydžiusių akelių.
Paprastai Europos šalių standartiniuose nuostatuose vandens įmirkis tarp reikalavimų, keliamų polistireniniam putplasčiui, nebepateikiamas.
Polistireninio putplasčio įmirkis visiškai panardinus vandenyje itin nedidelis. 15–30 kg/ m3 žaliavos tankių polistireninis putplastis vandens paprastai įgeria:
| Ribinis lygis | Reikalavimas, % |
|---|---|
| WL(T) 5 | ≤5,0 |
| WL(T) 3 | ≤3,0 |
| WL(T) 2 | ≤2,0 |
| WL(T) 1 | ≤1,0 |
Įrengtoje konstrukcijoje per 20–50 metų laikotarpį pasitaikantys vandens garų difuzijos procesai laboratorijoje modeliuojami taikant metodą pagal EN 12088 ir daug didesnius vandens garų dalinius slėgius.
Specialiais gamybos būdais išpūstų granulių sulydymą galima pagerinti tiek, kad vandens įmirkis bandant difuzijos būdu neviršytų 3% tūrio vertės.
Sukaupta praktinė patirtis rodo, kad drėgmės kiekiai, po 20–30 metų eksploatacijos aptinkami polistireniniame putplastyje, buvusiame drėgmės veikiamose konstrukcijose, būna dar mažesni negu difuzijos būdu aptinkami drėgmės kiekiai.
| Ribinis lygis | Reikalavimas, % |
|---|---|
| WD(V) 15 | ≤15 |
| WD(V) 10 | ≤10 |
| WD(V) 5 | ≤5 |
| WD(V) 3 | ≤3 |
WD(V) – įmirkio difuzinės absorbcijos būdu deklaruojamojo ribinio lygio simbolis