Ekonašumas

2000 m. balandžio mėn. buvo paskelbta BASF užsakymu Vokietijos ekologijos instituto (Öko-Institut e. V.) atlikta studija “Kompleksinė šiluminės izoliacijos sistema renovuojant Bruncko kvartalą”.

 

Studijoje lyginamos trys kompleksinės šiluminės izoliacijos sistemos (KŠIS), įrengtos ant renovuojamų išorinių sienų Bruncko kvartale, Ludwigshafene (Vokietijoje):

 

• baltojo polistireninio putplasčio (stiroporo);
• neoporo (pilkšvojo polistireninio putplasčio);
• akmens vatos.

 

Ekonašumo analizė atliekama taip:

 

1. suskaičiuojami visi kaštai, pradedant izoliacinių ir pagalbinių medžiagų gamyba, KŠIS įrengimu sienoje ir baigiant medžiagų kartotiniu naudojimu;
2. apskaičiuojama visuminė apkrova aplinkai, apkrovą skirstant į penkias kategorijas:
   • energijos sąnaudas,
   • išteklių sąnaudas,
   • į orą, vandenį bei žemę išskiriamus produktus,
   • toksiškumo potencialą,
   • rizikos potencialą;
3. gauti duomenys pažymimi vadinamajame ekonašumo pakete.

 

 

Ekonašumo paketas

 

 

Ekonašumo paketo x ašyje žymima kaštų suma, didesnes vertes pažymint kairėje pusėje, mažesnes dešinėje. Ekonašumo paketo y ašis nusako ekologinę apkrovą, didesnes vertes pateikiant apačioje, mažesnes – viršuje. Produktai atsidūrę dešiniame viršutiniame kvadrate išsiskiria aukštu ekonašumu: jie mažai apkrauna aplinką ir sykiu reikalauja nedaug kaštų. Apačioje kairėje atsidūrę produktai pasižymi mažesniu ekonašumu: jie reikalauja daugiau kaštų ir labiau apkrauna aplinką.

 

 

Stiroporo, neoporo ir akmens vatos kompleksinių šiluminės izoliacijos sistemų ekonašumas

 

 

 

 

Ekonašumo paketas rodo:

 

• kad ekonomiškumo požiūriu akmens vata yra brangiausia alternatyva; neoporas šiek tiek pigesnė alternatyva negu klasikinis baltasis polistireninis putplastis;
• kad ekologiškumo požiūriu akmens vata labiausiai apkrauna aplinką, baltasis polistireninis putplastis yra daug ekologiškesnis, o neoporas teikia dar didesnių ekologinių privalumų.