Kur įsigyti?

Šiloporo gaminių rasite statybinių medžiagų prekybos vietose visoje Lietuvoje

Platintojų sąrašas

Kada rinktis frezuotą putplastį ir smeiges su dangteliais?

 

Vykintas Sliesoraitis, UAB „Kauno šilas“ kokybės inžinierius

Atsako Vykintas Sliesoraitis, UAB „Kauno šilas“ kokybės inžinierius


Kurį  polistireninį putplastį pasirinkti – baltą ar pilkąjį – aktualus  klausimas termoizoliacinių medžiagų vartotojams. Dažnai jie klausia, kuo šios medžiagos skiriasi viena nuo kitos, kokie jų išskirtinumai?

Per 60 baltojo polistireninio putplasčio naudojimo statybose metų ši lengva, turinti žemą šilumos laidumą, geras mechanines savybes, mažą vandens įgertį termoizoliacinė medžiaga užėmė didelę  rinkos dalį, plačiai naudojama naujai statomų ir renovuojamų pastatų įvairių atitvarų apšiltinime.

Pilkasis polistireninis putplastis – palyginti nesena, antrąjį dešimtmetį  gyvuojanti termoizoliacinė medžiaga. Dažnai ji vadinama tiesiog neoporu – pagal  koncerno BASF, sukūrusio šią termoizoliaciją, prekės ženklo vardą. Kadangi šiuo metu  žaliavą šios medžiagos gamybai  tiekia ne ik BASF, bet ir kiti žaliavų gamintojai, rinkoje galima sutikti įvairius pavadinimus - neoporas, silveris, šiloporas neo ir pan.

Siekiant apibendrinti visus šiuos produktus, tikslinga juos vadinti pilkuoju polistireniniu putplasčiu.

Tai medžiaga su grafitu, kuris žymiai pagerina šilumos izoliacines savybes. Pagal šį rodiklį pilkasis polistireninis putplastis yra nepakeičiama termoizoliacinė medžiaga energetiškai efektyvių namų statyboje. Nors jos kaina šiek tiek didenė nei balto pilistireninio putplasčio, tačiau, įvertinus mažesnius apdailinių medžiagų kiekius, kainos ir kokybės santykis svyra pilkojo putplasčio naudai. Pilkasis putplastis taip pat pirmauja tarp kitų termoizoliacinių medžiagų ekonašumo požiūriu.

Apšiltinant atitvarines konstrukcijas svarbu pasiekti minimalų šilumos praradimą izoliacinių plokščių sandūroje. Nors kokybiškai pagamintas plokštes glaudžiant vieną su kita oro tarpų nelieka ir konvekcija nevyksta, visgi realybėje dėl  konstrukcijų geometrijos pažeidimų, darbų technologinių nukrypimų bei pačių termoizoliacinių plokščių geometrijos pažeidimų, rekomenduojama šiltinti dengiant plokštes dviem sluoksniais.

Fasadai visada apšiltinami vienu polistireninio putplasčio plokščių sluoksniu, pagal projekto reikalavimus išpjaunant gamykloje reikiamą storį. Kad  šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūrose tarp plokščių klijai nenaudojami. Sandūroje pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomi montažinėmis putomis. Pavojus susidaryti šilumos tilteliams mažesnis, jei polistireninio putplasčio plokščių briaunos daromos su užkaitais  (briaunos frezuojamos). Tai ypač aktualu naudojant 20 cm ir storesnes plokštes, kai sudėtinga giliau įterpti montažines putas ir šilumos tiltelių pavojus labai realus.

Apšiltinant fasadus, termoizoliacinės plokštės ir klijuojamos, ir smeigiuojamos. Smeigių tipą ir kiekį sąlygoja keletas faktorių – polistireninio putplasčio  tipas, storis, naudojamų tinkų mechaninės savybės, klimatinės sąlygos (pajūrio zonoje, kur vyrauja stipresni vėjai, izoliacinės medžiagos tvirtinamos panaudojant didesnį smeigių kiekį), pastato aukštingumas ir kiti faktoriai. Polistireninio putplasčio gamintojai gamina ir parduoda  užsakovo pageidaujamo storio lygias plokštes, kurios objekte visais atvejais klijuojamos, o reikalui esant - ir smeigiuojamos.

Kai polistireninio putplasčio storis ≥ 15 cm, gali būti frezuojamos specialios duobutės smeigių galvutėms įgilinti. Plokštės gręžimo procedūra objekte, ruošiant ertmes smeigei - tai įprasta procedūra, polistireninio putplasčio plokštės tvirtos, atsparios ir nuo statybinio grąžto nei trupa, nei skyla.

Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis, taip sumažinant šilumos nutekėjimą per metalinę smeigės dalį. Rinkoje yra specialių polistireninio putplasčio dangtelių smeigėms, jie  gaminami pagal kitą technologiją nei plokštės.