Kur įsigyti?

Šiloporo gaminių rasite statybinių medžiagų prekybos vietose visoje Lietuvoje

Platintojų sąrašas

Polistireninio putplasčio taikymo galimybės vėdinamoje išorinių sienų termoizoliacinėje sistemoje

 
 
TIRIAMIEJI VĖDINAMOS  IŠORINIŲ  SIENŲ  TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS BANDYMAI
 

 

 

  2014  m.  gruodžio  mėn.  Priešgaisrinės  apsaugos  ir  gelbėjimo  departamento  prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Degumo bandymų laboratorijoje atlikti gaisriniai bandymai, kurių metu buvo tiriamas degumas su išorine vėdinama termoizoliacine sistema. Buvo sumontuotos trys konstrukcijos, kurios apibendrintos žemiau lentelėje.

 

 

 

 

  Bandiniai sumontuoti ir išbandyti vadovaujantis LST EN 13823 standarto reikalavimais ir tvirtinimo rekomendacijomis. Tipinė bandinio schema pateikta 4 pav. Pasirenkant bandinius buvo siekiama įvertinti oro tarpo ir išorinės apdailos įtaką į bendrą gaminio degumą. Bandymas buvo modeliuojamas pagal esančius praktikoje vėdinamus fasadus, bandant pavojingesnius atvejus ir siekiant įvertinti gaisro sklidimo galimybes bei principus. Išorinės apdailos tvirtinimui panaudotos plieninės smeigės. Smeigės nėra taikomos pastatų fasadų įrengimo praktikoje, tačiau šiuo metu pasirodo vis naujesni tvirtinimo sprendimai.

 
 

 

 
 
 4 pav. Tiriamojo fasado fragmento vaizdas.
 
 

 

  Fragmentą sudaro: 1. A2-s1, d0 degumo klasės pagrindas;2. Klijų sluoksnis; 3. Termoizoliacinis (EPS 70) sluoksnis; 4. Išorinės apdailos mechaninio tvirtinimo elementai; 5. A2-s1, d0 degumo klasės išorinės apdailos sluoksnis; 6. 0,8cm skersmens vėdinimo anga.

 

 

 

 

 5 pav. Bandinio Nr. 1 vaizdas prieš bandymą

 
 

 

 

 
 
6 pav. Bandinio Nr. 2 vaizdas prieš bandymą
 
 
 
 

 

 
 
7 pav. Bandinio Nr. 3 vaizdas prieš bandymą
 

 
 
4.1. Stebėjimai bandymo metu
 
 
  Eksperimento metu buvo vykdomi vizualūs stebėjimai, kaip vystosi gaisras bandymo metu. Žemiau pateikiamos nuotraukos skirtingų bandinių, bet tuo pačiu metu. Pirmasis iš dešinės yra bandinys Nr. 3 (be jokios dangos), per vidurį - bandinys Nr. 2 ir dešinėje - bandinys Nr. 1.
 

 

 

  Bandinių vaizdas po 30 sek. nuo bandymo pradžios. 1 ir 2 bandiniuose išorinės apdailos sluoksnis saugo nuo šilumos šaltinio. 3 bandinyje EPS izoliacija kampo apatinėje dalyje lydosi ir traukiasi nuo šilumos šaltinio.

 

 

 

  Bandinių vaizdas po 1 min. nuo bandymo pradžios. 1 ir 2 bandiniuose išorinės apdailos sluoksnis saugo nuo šilumos šaltinio. 3 bandinyje EPS izoliacija kampo apatinėje dalyje išsilydė, išsilydžiusios masės garai pradeda liepsnoti, viršutinėje dalyje EPS lydosi ir traukiasinuo šilumos šaltinio.

 

 

  Bandinių vaizdas po 2 min. nuo bandymo pradžios. 1 ir 2 bandiniuose išorinės apdailos sluoksnis saugo nuo šilumos šaltinio, matomų išorinės apdailos pažeidimų nėra. 3 bandinyje EPS izoliacija kampo viršutinėje dalyje išsilydė, apatinėje dalyje išsilydžiusios masės garai liepsnoja, EPS horizontalia kryptimi lydosi ir traukiasi nuo šilumos šaltinio.

 

 

 

  Bandinių vaizdas po 8 min. nuo bandymo pradžios. 1 ir 2 bandiniuose išorinės apdailos sluoksnis saugo nuo šilumos šaltinio, kampe matomos nežymios išorinės apdailos deformacijos. 3 bandinyje  išsilydžiusio EPS garai kampo apatinėje dalyje liepsnoja, horizontaliakryptimi EPS lydosi ir traukiasi nuo šilumos šaltinio.

 

 

 

  Bandinių vaizdas po 16 min. nuo bandymo pradžios. 1 ir 2 bandiniuose išorinės apdailos sluoksnis saugo nuo šilumos šaltinio, kampe išorinės apdailos deformacijos tendencingai didėja, liepsnos liežuvis palenda po išoriniu apdailos lakštu viršutinėje dalyje. 3 bandinyje išsilydžiusio EPS garai kampo apatinėje dalyje liepsnoja, horizontalia kryptimi EPS lydosi ir traukiasi nuo šilumos šaltinio lėčiau, išsilydžiusio EPS garų degimas vyksta ribotoje erdvėje.

 

 

 

  Bandinių  vaizdas  po  21  min.  nuo  bandymo  pradžios.  Bandymas  baigtas.  1 ir 2 bandiniuose matomi išorinės apdailos sluoksnio terminiai pažeidimai (deformacijos, įtrūkimai), bandiniai išliko vientisi, liepsnos už išorinės apdailos plokštėsnėra. 3 bandinyje išsilydžiusio EPS garai kampo apatinėje dalyje dega ribotoje erdvėje (dėl vis dar maža liepsna degančio degiklio).

 
 

 
 
4.2. Bandinių apžiūros rezultatai po bandymo
 

 

  Po  bandymo  bandiniai  buvo  apžiūrėti,  nuimant  išorinę apdailą ir  įvertinti  polistireninio putplasčio pažeidimai po bandymo.

 

 
 
 8 pav. Bandinio Nr. 1 vaizdas po bandymo su išoriniu apdailos sluoksniu (kairėje), be išorinio apdailos sluoksnio (dešinėje).
 
 
 
 

 

 
 
 9 pav. Bandinio Nr. 2 vaizdas po bandymo su išoriniu apdailos sluoksniu (kairėje), be išorinio apdailos sluoksnio (dešinėje).

 

 

 

 

 
 
9 pav. Bandinio Nr. 3 vaizdas po bandymo
 
 
 

 
4.3. Bandinių matavimo rezultatai
 

  Nustatant degumo klasę yra vertinami susidarančios šilumos augimo rodiklis ir dūmų tankio augimo rodiklis. Atitinkamai susidarančios (generuojamos) augimo rodiklis vadinamas FIGRA (Fire grow rate), o dūmų tankio augimo rodiklis SMOGRA (Smoke grow rate). Svarbu pažymėti, kad B degumo klasės FIGRA ribinė vertė yra iki 120 W/s. Pagal SMOGRA rodiklį yra klasifikuojamas dūmų susidarymas, s3 rodikliui reikalavimai nekeliami.

Žemiau pateikti standartiniai duomenys iš degumo bandymo. HRR apibūdina išsiskiriančios šilumos kiekį,THR apibūdina bendrą šilumos kiekį, SPR apibūdina išsiskiriančių dūmų kiekį ir TSP bendrą išsiskiriantį dūmų kiekį.

 

Bandinio Nr. 1 rezultatai:

 

  

 

 

 
 
 
 

 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 

Bandinio Nr. 2 rezultatai:

 

  

 

 

 
 
 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 

 

 

 

Bandinio Nr. 3 rezultatai:

 

  

 

 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
4.4. Rezultatų apibendrinimas
 
 
 
   

 

 
 

 

  Apibendrinimui pateikiame FIGRA priklausomai nuo laiko kreives skirtingiems bandiniams. Bandinio Nr. 3, kuris yra neapsaugotos polistireninio putplasčio plokštės tyrimas, kreivės pobūdis nurodo, kad šilumos išsiskyrimo sparta yra didžiausia bandymo pradžioje ir ji nesiekia 120 W/s, todėl galėtume teigti, kad bandinys tenkintų B degumo klasės reikalavimus.

 

Tarp bandinių Nr. 2 ir Nr. 3 esminių skirtumų nėra, pažymėtina, kad geriausiai „pasirodė“ su didesniu oro tarpu bandinys, nes šilumos išsiskyrimo kilimas užfiksuotas vėliau, o ir maksimali FIGRA vertė yra mažesnė nei bandinio Nr. 2.

 
Vertinat pažeidimus galime teigti, kad jie atspindi FIGRA matavimų rezultatus ir mažiausi yra bandiniui Nr. 1, didesni bandiniui Nr. 2. 

 

Todėl  galima  teigti,  kad  vėdinamo  fasado  konstrukcijos  ypatumai  nežymiai  įtakoja  degumo savybes. Polistireninio putplasčio tyrimai be apsaugos parodė, kad jis gali tenkinti B degumo klasei keliamus reikalavimus, tačiau bandymų rezultatai yra labai arti ribos, kurią pasiekus statybos produkto degumo klasė būtų žemesnė ir netenkintų normatyviniais dokumentais keliamų reikalavimų.

 

Atsižvelgiant į bandymo rezultatus galima rekomenduoti,kad vėdinamuose fasaduose, siekiant užtikrinti tinkamą degumo klasę, turi būti naudojama ne mažesnio kaip A2 degumo išorinė apdaila, kuri nebūtinai turi būti sandari (tyrimo metu buvo 8 mm suformuoti tarpai). Plėvelės ir kitokie sluoksniai nebuvo vertinti tyrimo metu

 

 

5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 

 

  Atliktas tyrimas rodo, kad elementas, apibrėžiantis tikrą degumą - tai paviršinis sistemos sluoksnis, dengiantis polistireninio putplasčio paviršių ir tiesiogiai kontaktuojantis su ugnimi. Bandymų metu nenustatyta ryšio tarp polistireninio putplasčio ir gaisro kilimo ir/ar plitimo galimybės konstrukcijos viduje, išsilydžiusio polistireninio putplasčio garų degimas vyksta ribotoje erdvėje tiesiogiai kontaktuojant su degiklio liepsna. Kokybiškai sumontuotose konstrukcijose bandymų metu veikiamame šilumos plote polistireninis putplastis ten kur vėdinamo tarpo plotis mažesnis - susitraukė labiau, tačiau mažesnis vėdinamo tarpo plotis polistireninio putplasčio degumui reikšmės neturėjo.

 

Apibendrinant išdėstyta, naudojant polistireninį putplastį ir specialaus paviršinio sluoksnio derinį visada įmanoma suprojektuoti konstrukciją, atitinkančią B degumo reikalavimus. Tinkamai nuo ugnies apsaugotas  polistireninis putplastis sistemoje užtikrina B degumo  klasę. Vėdinamo fasado konstrukcijos ypatumai nežymiai įtakoja degumo savybes.

 

Polistireninio putplasčio tyrimai be apsaugos parodė, kad jis gali tenkinti B degumo klasei keliamus reikalavimus, tačiau bandymų rezultatai yra labai arti ribos, kurią pasiekus statybos produkto degumo klasė būtų žemesnė ir netenkintų normatyviniais dokumentais keliamų reikalavimų. Plėvelės ir kitokie sluoksniai nebuvo vertinti tyrimo metu.

 

Atsižvelgiant  į  bandymo  rezultatus  galima  rekomenduoti,  kad  vėdinamuose  fasaduose, siekiant užtikrinti tinkamą degumo klasę, turi būti įvertinama:

- ne mažesnio kaip A2 degumo išorinė apdaila, kuri nebūtinai turi būti sandari (tyrimo metu buvo 8 mm suformuoti tarpai); 

- išorinės apdailos sluoksnio storis ir medžiagos nebuvo keičiamos, tačiau keraminės ir panašios sudėties gaminių atveju rezultatai būtų panašūs. Naudojant plonas ir šilumai laidžias medžiagas (plieno lakštus) galimi įtakojimai į prastesnį rezultatą dėl papildomos šilumos perdavimo nuo gaminio; 

- polistireninis putplastis EPS 70 su antipirenais. Tikėtina, kad žemesnio tankio gaminių rezultatai būtų geresni;

- polistireninio putplasčio tvirtinimo būdai gali nežymiai įtakoti į rezultatus, tačiau manytina, kad rezultatų pokytis nebūtų kritinis;

- netinkamos būtų degios plėvelės tarp polistireninio putplasčio plokštės ir išorinės apdailos, šioje vietoje tikslinga būtų įvertinti nedegių plėvelių ar sluoksnių degumą ribojančias savybes.