Kur įsigyti?

Šiloporo gaminių rasite statybinių medžiagų prekybos vietose visoje Lietuvoje

Platintojų sąrašas

Sandara

Polistireninis putplastis yra termoizoliacinė medžiaga, išsiskirianti puikiu kainos ir efektyvumo santykiu.

 

Polistireninis puplastis gaminamas iš plėtriojo polistireno (EPS), kurį šeštajame dešimtmetyje pirmąkart susintetino Vokietijos bendrovė BASF.

 

Bazinė plėtriojo polistireno medžiaga yra stirolas. Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines. Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama plėtriojo polistireno medžiaga. Ir stirolas, ir pentanas yra angliavandeniliai. Plėtrusis polistirenas aprūpinamas degumą slopinančiu priedu.

 

 

Polimerizacijos procesas

 

 

 

Stirolas

 

Stirolas yra neprisotintasis aromatinis angliavandenilis. Jo pasitaiko akmens anglies dervoje ir nedideliais kiekiais kai kuriuose maisto produktuose - vaisiuose, daržovėse, riešutuose, gėrimuose, mėsoje. Šiandien stirolas taip pat išgaunamas iš naftos. Stirolas plačiai naudojamas gumos, plastiko, stiklo pluošto, vamzdžių, automobilių detalių, maisto talpų ir t.t. gamyboje.

 

Žaliavoje, iš kurios gaminamas polistireninis putplastis, būna likę mažiau nei 0,1 proc. monomerinio stirolo, kuris gali garuoti. Tai–labai nedaug. Gaminant polistireninį putplastį vėlgi išskiriami nedideli stirolo kiekiai. Tad gatavoje izoliacinėje medžiagoje jo būna likę dar mažiau. Tyrimai Vokietijoje parodė, kad, praėjus dviem mėnesiams nuo pagaminimo, patalpoje neįmanoma aptikti iš polistireninio putplasčio sklindančių garų net jautriausia technika, gebančia fiksuoti iki 0,01 mg/m3.

 

Dideli stirolo kiekiai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti depresiją, koncentracijos problemų, raumenų silpnumą, nuovargį, pykinimą, akių, nosies ir gerklės dirginimą. Tikėtiniausias būdas, kuriuo stirolas patenka į žmogaus organizmą, yra kvėpavimas nevėdinamoje uždaroje patalpoje, kurios oras užterštas garais iš statybinių medžiagų, tabako dūmų bei vartojimo gaminių. Polistireninis putplastis kaip izoliacinė medžiaga puikus tuo, kad praktiškai neskleidžia jokių stirolo garų.

 


Pentanas

 

Pentanas, EPS medžiagoje naudojamas kaip plėtiklis, yra besplavis, labai lakus, vandenyje beveik netirpus skystis, kurio virimo temperatūra yra 30 laipsnių C. Pentanas yra sudėtinė naftos dalis, tačiau susidaro ir žmogaus bei gyvūnų organizmuose per natūralius biocheminius procesus ir patenka į atmosferą su iškvepiamu oru. Polistireninio putplasčio gamybos proceso metu pentanas garo pavidalo išmetamas į atmosferą.

 

Atmosferoje pentanas greitai suardomas fotocheminių reakcijų metu ir virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Pentanas nesikaupia atmosferoje dėl nedidelės pusėjimo trukmės – nuo 10–15 valandų iki 2–3 dienų. Pentano pusėjimo trukmės svyravimą lemia įvairūs veiksniai, tarp jų ir saulės spinduliavimo intensyvumas. Todėl pentanas greičiau irsta vasarą negu žiemą ir greičiau dieną negu naktį. Išmatuojamoji pentano dalis atmosferoje yra nykstamai mažas 2 ppb (parts per billions=1 dalis iš milijardo=1/1 000 000 000) dydis. Palyginimui, anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra 34 600 ppb, metano – 1 700 ppb. Pentanas nedaro žalos ozono sluoksniui, nes dėl nedidelio stabilumo nepasiekia viršutinių oro sluoksnių. Vandenyje ir dirvoje pentaną į anglies dioksidą ir vandenį greitai suskaido augalai, bakterijos ir mikroorganizmai. Lyginant su kitomis į atmosferą išmetamomis svarbiausiomis šiltnamio efektą keliančiomis dujomis, pentano dalis, išmetama gaminant ir perdirbant plėtrųjį polistireną, per metus sudaro 0, 000009 procento.

 

Anglies dioksido kiekis, atsirandantis irstant pentanui, yra itin nedidelis. Jį kompensuoja nepalyginamai mažesnis anglies dioksido kiekio išmetimas dėl šildymo energijos mažesnio suvartojimo.

 

Pentano garai sunkesni už orą ir tam tikromis sąlygomis gamybos procese kartu su oru gali sudaryti sprogius mišinius. Be to, tam tikros pentano garų koncentracijos gali kelti pavojų sveikatai. Tokios koncentracijos gali atsirasti tik uždaroje, blogai vėdinamoje patalpoje. Todėl polistireninio putplasčio gamykloje turi būti įrengta atitinkama ventiliacijos sistema.Vartotojus pasiekiančiame polistireniniame putplastyje pentano nebėra.



Degumą slopinantis priedas

 

Degumą slopinantis priedas praktiškai netirpus vandenyje, atsparus hidrolizei. Polistireniniame putplastyje šios medžiagos nedaug, ji kietu pavidalu paskirstyta polimeriniame karkase tarp polimerinių grandinių. Dėl šios medžiagos cheminių savybių ir jos patvaraus įterpimo tarp polimerinių grandinių galimybė, kad degumą slopinantis priedas garuos ar kaip nors kitaip išsiskirs, atmestina.