Ekologiškumas

Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, todėl neskleidžia vandenyje jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti požeminius vandenis.

 

Polistireninis putplastis nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia dirvožemio.

 

Polistireniniame putplastyje nėra formaldehido.

 

Polistireninis putplastis nėra radioaktyvus: neskleidžia jokio alfa, beta ar gama spinduliavimo, jame nėra jokių išmatuojamų radžio koncentracijų, nėra jokio radono garavimo.

 

Plėtiklio funkcijas atliekantis pentanas atmosferoje greitai suardomas fotocheminių reakcijų metu ir virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Pentanas nesikaupia atmosferoje dėl nedidelės pusėjimo trukmės – nuo 10–15 valandų iki 2–3 dienų. Išmatuojamoji pentano dalis atmosferoje yra nykstamai mažas 2 ppb (parts per billions=1 dalis iš milijardo=1/1 000 000 000) dydis. Palyginimui, anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra 34 600 ppb, metano – 1 700 ppb. Pentanas nedaro žalos ozono sluoksniui, nes dėl nedidelio stabilumo nepasiekia viršutinių oro sluoksnių. Lyginant su kitomis į atmosferą išmetamomis svarbiausiomis šiltnamio efektą keliančiomis dujomis, pentano dalis, išmetama gaminant ir perdirbant plėtrųjį polistireną, per metus sudaro 0, 000009 procento. Anglies dioksido kiekis, atsirandantis irstant pentanui, yra itin nedidelis. Paskaičiavimai Vokietijoje rodo, kad šį kiekį jau per vieną žiemos savaitgalį atperka mažesnis anglies dioksido kiekis, kurį lemia mažesnis šildymo energijos suvartojimas. Vandenyje ir dirvoje pentaną į anglies dioksidą ir vandenį greitai suskaido augalai, bakterijos ir mikroorganizmai.

 

Ką tik pagamintame polistireniniame putplastyje galima aptikti nedidelius stirolo pėdsakus. Šios medžiagos koncentracijos sparčiai nyksta ir po dviejų mėnesių jų jau nebeįmanoma aptikti.

 

Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis visiškai sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu.

 

Degimo produktų toksiškumas

 

Dujoms, susidarančioms degant polistireniniam putplasčiui, nebūdingas joks ypatingas toksiškumas. Tokių dujų toksiškumas Vokietijoje buvo ištirtas jau 1967 m. Dujų toksiškumas buvo vertinamas remiantis ne tik jų komponentų sudėtimi, bet ir biologiniais pavyzdžiais.

 

Biologiniai įkvepiamojo toksiškumo tyrimai parodė, kad dujos, susidarančios degant polistireniniam putplasčiui, gali būti toksiškos, kaip ir dujos, susidarančios degant visoms kitoms organinėms medžiagoms. Tačiau toksiškas poveikis priskirtinas tiktai dujose esančiam anglies monoksidui. Negana to, lyginant su kitomis natūraliomis organinėmis medžiagomis, kaip antai medžiu, medžio plaušu ar kamščiu, anglies monoksido koncentracijos dujose, susidarančiose degant polistireniniam putplasčiui, yra daug mažesnės. Kitų degimo dujų sudedamųjų dalių – monostirolio, aromatinių medžiagų, bromo vandenilio – koncentracijos tokios menkos, kad jų toksikologinis poveikis yra bereikšmis.

 

Dujos, susidarančios degant polistireniniam putplasčiui, mažiau kenksmingos už dujas, susidarančias degant kitoms statybinėms izoliacinėms medžiagoms.

 

 

Dujų, susidarančių degant polistireniniam putplasčiui su degumą slopinančiais priedais, sudėtis

 

Dujų sudėtis Dujų, susidarančių esant atitinkamai temperatūrai, tūrio dalys ppm (parts per million)
300 °C 400 °C 500 °C 600 °C
Anglies
monoksidas
10* 50* 500* 1000**
Monostirolis 50 100 500 50
Aromatinės medžiagos pėdsakai 20 20 10
Bromo
vandenilis
10
15
13
11

*rusenimas; **liepsnojimas

 

 

 

Anglies monoksido išskyrimas degant įvairioms medžiagoms


Medžiaga Anglies monoksido, susidarančioų esant atitinkamai temperatūrai, tūrio dalys ppm (parts per million)
300 °C 400 °C 500 °C 600 °C
EPS (su degumą slop. priedais) 10* 50* 500* 1000*
Eglės mediena 400* 6000** 12000** 15000**
Izoliacinės medžio plaušo plokštės 14000** 24000** 59000** 69000**
Plėtrusis kamštis 1000* 3000** 15000** 29000**

*rusenimas; **liepsnojimas