Ilgaamžiškumas

Atsparumas senėjimui

 

Polistireninis putplastis nepūva, nedūla ir yra atsparus senėjimui. Senėjimu vadinamas procesas, kai medžiagos savybės tam tikromis gamtinėmis sąlygomis kinta nepaisant to, kad yra patenkinti jos naudojimo bei eksploatavimo reikalavimai. Senėjimą paprastai rodo medžiagos negebėjimas atlikti numatytų funkcijų ar jos suirimas.

 

Senėjimas ir jo padariniai skirtini nuo žalos, padarytos medžiagai netinkama ją naudojant. Pavyzdys – medžiagos taikymas kartu su ją ardančiomis medžiagomis.

 

Polistireninio putplasčio atsparumą senėjimui yra daugkart patvirtinę užsienio nepriklausomi ekspertai ir moksliniai institutai, daugelį metų stebėję polistireninį putplastį įvairiose taikymo srityse. Patikimai nustatyta, kad polistireninis putplastis visiškai išlaiko savo termoizoliacines bei mechanines savybes bei atlieka savo funkcijas per visą pastato gyvavimo trukmę, kuri šiandien paprastai apibrėžiama kaip mažiausiai 50 metų.

 

 

Saulės spinduliavimo poveikis

 

Ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus. Tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo to apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir pan. Pastato viduje ultravioletinis spinduliavimas toks menkas, kad putplasčiui nedaro jokio poveikio.