Kvėpavimas

Kalbama, jog polistireninis putplastis “nelaidus” ir trukdąs išorinei sienai “kvėpuoti.

 

Sąvoką “sienų kvėpavimas” neteisingai vartojo garsus vokiečių chemikas bei higienininkas Maxas Josephas von Pettenkoferis (1818 - 1901), nusakydamas oro mainus per išorines sienas.

 

Sienų, kurios “kvėpuotų”, nėra. Oro mainai per išorines sienas prieštarauja bet kokiai patirčiai ir visiems fizikiniams matavimams.

 

Net ir vandens kiekiai, kurie garinės difuzijos būdu dėl garų slėgio išsilyginimo tarp patalpos vidaus ir lauko pašalinami per išorines sienas, yra nykstamai maži ir tesudaro 1 proc.

 

 

Iš patalpos pašalinamas drėgmės kiekis [g/h] esant tam tikrai temperatūrai


Išorės oro temperatūra [C] Iš patalpos pašalintas drėgmės kiekis[g/h]
garinės difuzijos būdu per išorinę sieną tiesiogiai keičiantis orui
-20 5.5 436
-10 4.8 378
0 3.2 242
19 0.4 15

 

 

 

Medicininių ir higieninių sumetimų diktuojamą poreikį pakeisti sunaudotą patalpų orą bei sykiu pašalinti gyvenant atsiradusius vandens garus galima tiktai tiesiogiai vėdinant.

 

Kadangi per išorinę sieną nevyksta jokie žymesni oro mainai ir joks žymesnis drėgmės pasišalinimas, polistireninio putplasčio izoliaciniai sluoksniai niekaip negali pabloginti šių funkcijų.

 

Tyrimai (ir gaminio standartas) rodo, jog polistireninis putplastis maždaug tiek pat atviras garinei difuzijai kaip, pavyzdžiui, medis (izoliacinių plokščių iš EPS 50, EPS 70, EPS 80 vandens garų varžos faktorius µ yra 20 - 40).