Kuris fasado apdailos sprendimas yra ekonomiškesnis ir efektyvesnis – tinkuojamas ar vėdinamas? Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprastas klausimas, tačiau pasirinkimas nėra toks lengvas. Jis tampa aktualus tiek renovuojant pastatus, tiek statant naujus.

Pirmiausia verta priminti, ką reiškia šie terminai. Vėdinamas (arba ventiliuojamas) fasadas – tai konstrukcija, kurioje tarp šiltinimo sluoksnio ir galutinės apdailos paliekamas oro tarpas. Jis leidžia cirkuliuoti orui, todėl šiltinimo medžiagoje nesikaupia drėgmė ir užtikrinamas jos išdžiūvimas. Tokį fasadą sudaro karkasas, tvirtinimo elementai, šilumos ir vėjo izoliacijos sluoksniai, oro tarpas bei galutinė apdaila. Pastaroji dažniausiai gaminama iš cementinių, HPL ar kitų plokščių, pagal kurias ir galima atpažinti, kad fasado sistema yra vėdinama.

Nevėdinamas fasadas – tai konstrukcija, kurioje termoizoliacija tiesiogiai dengiama tinku, be oro tarpo, leidžiančio cirkuliuoti orui. Oficialiai ši sistema vadinama tinkuojamąja sudėtine termoizoliacine sistema (angl. External Thermal Insulation Composite System, ETICS), tačiau dažniausiai ji vadinama tiesiog tinkuojamu fasadu. Galutinei apdailai paprastai naudojamas dekoratyvinis struktūrinis tinkas.

Tinkuojamą sistemą sudaro keli sluoksniai: termoizoliacinė medžiaga (dažniausiai polistireninis putplastis), klijai ir/ar tvirtinimo elementai, armavimo mišinys su tinkleliu bei apdailinis tinkas. Pastarasis gali būti dažomas arba papildomai dekoruojamas, pavyzdžiui, plytelėmis.

Esminis skirtumas tarp tinkuojamo ir vėdinamo fasado – oro tarpo buvimas bei naudojamos izoliacinės medžiagos tipas. Vėdinamuose fasaduose dažniausiai pasirenkama mineralinė vata, o tinkuojamuose – polistireninis putplastis.

Į klausimą, kuri sistema yra geresnė, atsakyti vienareikšmiškai sudėtinga. Šiluminės savybės abiejose atveju gali būti panašios, tačiau galutinis pasirinkimas priklauso nuo poreikių ir konkrečios situacijos. Lūkesčiai paprastai yra tie patys: kad įrengimas būtų ne per brangus, estetinis vaizdas ilgainiui nesikeistų ir nereikėtų sudėtingos priežiūros. Tačiau sprendimą lemia ir sienų būklė – jeigu jos labai nelygios, patogiau rinktis vėdinamą fasadą, nes jį lengviau pritaikyti.

Toliau įtaką daro tokie aspektai kaip medžiagų kaina, darbų sąnaudos, ilgaamžiškumas, priežiūros ir atnaujinimo galimybės bei eksploatacijos pokyčiai. Visiškai idealaus varianto nėra, todėl objektyvus palyginimas pateikiamas straipsnyje „Tinkuotas ar vėdinamas fasadas“. O čia aptarsime modernizuojamų daugiabučių fasadų šiltinimo sprendimus ir jų kainos santykį.

Tinkuojamo fasado efektyvumas

Mokslo darbą rengiantis inžinierius Vykintas Sliesoraitis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos renovacijos žemėlapyje galima matyti daugiabučių energinės klasės pagerėjimą, tačiau nėra išsamesnių duomenų apie tai, kokiomis priemonėmis tai pasiekta – kokios naudotos medžiagos, kokie sprendimai taikyti ir kuri renovacijos rūšis iš tiesų efektyviausia. O juk pagrindinis renovacijos tikslas – maksimalus šilumos sutaupymas už kuo mažesnę kainą, nesukeliant didelės finansinės naštos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra jo tyrimui pateikė informaciją apie 3467 renovuotus daugiabučius. Pasitelkus didžiųjų duomenų analizės programą, buvo atlikta panašaus dydžio (1500–4000 kv. m) pastatų kaštų ir naudos analizė. Vertinimui pasirinkti trys pagrindiniai kriterijai:

• Faktinis šilumos energijos sutaupymas (procentais);
• Kredito suma 1-am kv. metrui;
• Šilumos sąnaudos (kWh) per mėnesį 1-am kv. metrui ploto apšildyti;

Tyrimo esmė – nustatyti, kuriuose daugiabučiuose renovacija buvo ekonomiškai naudingiausia: gyventojai patyrė mažiausias išlaidas, tačiau pasiekė didžiausią šilumos sutaupymą. Taip pat analizuota, kokios fasado sistemos buvo įrengtos, nes būtent per lauko sienas patiriami vieni didžiausių energijos nuostolių.

Rezultatai parodė, kad mažiausias šilumos sutaupymas siekė 21–34 proc. nuo iki renovacijos suvartotos energijos. Tokiuose namuose gyventojų kredito sumos buvo nedidelės, bet ir renovacijos efektas nebuvo ryškus. Be to, ne visada aišku, kokie darbai konkrečiai buvo atlikti – galbūt apšiltintas tik stogas arba tik sienos, todėl bendras rezultatas ir liko vidutinis.

Atsirinkus daugiabučius, kuriuose šilumos sutaupymas siekia 75–95 proc., sudarytas 17 pastatų sąrašas. Visi jie pasiekė B arba C energinio naudingumo klasę. Tačiau detalesnė analizė rodo, kad realus skirtumas tarp šių klasių yra menkas – šildymui B klasės namuose vidutiniškai sunaudojama tik 0,7 kWh mažiau vienam kv. metrui, palyginti su C klase. Tai reiškia, kad iš esmės šilumos taupymo prasme skirtumas tarp šių klasių yra minimalus.

Kai prie analizės pridėtas ir mažiausios kredito sumos kriterijus, buvo atrinktas 10-ies daugiabučių sąrašas. Juose šilumos sutaupymas yra didžiausias, o gyventojams renovacija kainavo mažiausiai. Visi šie pastatai taip pat pasiekė B arba C klasę, bet, kaip minėta, jų energinis skirtumas labai nedidelis.

Įdomu tai, kad net paviršutiniška analizė, pasitelkus „Google Street View“, leidžia pastebėti: 7 iš 10 efektyviausių ir ekonomiškiausių daugiabučių buvo atnaujinti naudojant tinkuojamą fasado sistemą. Tiesa, galima daryti prielaidą, kad kai kur apdailai galėjo būti naudotos ir klijuojamos plytelės, nors tokie sprendimai pasitaiko itin retai. Tikslesni atsakymai priklausytų nuo projektuotojų ar rangovų pateiktų duomenų, tačiau jų surinkti praktiškai sudėtinga.

Tinkuojami fasadai.

Norint nustatyti, kur renovacija buvo efektyviausia už mažiausią kainą, kriterijai buvo susiaurinti: analizuoti dažniausiai pasitaikantys šilumos sutaupymo dydžiai (60–85 proc.) ir renovacijos kaina nuo 50 iki 120 eurų už 1 kv. m. Remiantis šiais rodikliais, sudarytas pigiausiai ir efektyviausiai renovuotų daugiabučių dešimtukas Kaune. Šis miestas pasirinktas todėl, kad čia buvo galimybė realiai apžiūrėti atnaujintus pastatus.

Pigiausiai ir efektyviausiai renovuotų daugiabučių atrankos kriterijai:

• Faktiškai pasiektas šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas: nuo 60 iki 85 proc.;
• Kredito suma vienam kvadratiniam metrui: nuo 50 iki 120 eurų;
• Kilovatvalandės šildymui vienam kvadratiniam metrui: nuo 5 iki 9 kWh;
• Naudingasis plotas: nuo 1500 iki 4000 kvadratinių metrų.

Už mažiausią kainą (nuo 50 iki 120 €/kv.m) renovuoti ir 60-85 proc. šilumos taupantys daugiabučiai Kaune:

1. Naujakurių g. 66 – tinkuotas fasadas
2. Pramonės pr. 95– vėdinamas fasadas
3. V. Landsbergio-Žemkalnio g. 8– tinkuotas fasadas
4. Vytauto pr. 56 - tinkuotas fasadas
5. A. Juozapavičiaus pr. 20 – tinkuotas fasadas
6. Draugystės g. 5E – tinkuotas fasadas
7. Geležinio Vilko g. 21 – tinkuotas fasadas
8. K. Baršausko g. 65 – tinkuotas fasadas
9. K.Griniaus g. 3 - tinkuotas fasadas
10. K. Škirpos g. 15 – tinkuotas fasadas

Aplankius minėtus daugiabučius paaiškėjo, jog kone visų, t.y. 9-ių ir 10-ies, efektyviausių daugiabučių fasadai atnaujinti naudojant tinkuotą termoizoliacinę sistemą.

Taip pat buvo surasti efektyviausiai renovuoti daugiabučiai Vilniuje, vilniečiai gali juos aplankyti ir patikrinti naudotą fasado aptšiltinimo sistemą.

Tinkuojamų fasadų kaina

Nors nėra išsamių duomenų apie kiekviename projekte naudotas medžiagas ir sprendimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad fasado šiltinimo ir apdailos darbai sudaro 20–35 proc. visos renovacijos kainos, galima teigti, jog vienas didžiausių šilumos taupymo efektų pasiekiamas naudojant tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą.

Šioje sistemoje dėl paprastumo ir mažesnių sąnaudų dažniausiai pasirenkamas polistireninis putplastis. Jo plokštės klijuojamos tiesiai prie fasado ir padengiamos tinku. Skirtingai nei vėdinamo fasado atveju, čia nereikia karkaso, oro tarpo bei papildomų medžiagų, todėl sistema yra pigesnė ir paprasčiau įrengiama.

Tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos, kuriose naudojamas polistireninis putplastis, priskiriamos degumo klasei B-s1, d0. Pagal gaisrinės saugos taisykles „Gaisriniai saugos pagrindiniai reikalavimai“, tokia sistema tinkama I ir žemesnio atsparumo ugniai laipsnio pastatų šiltinimui. Nors tinkuojamajame fasade galima naudoti ir mineralinę vatą, praktikoje tokie sprendimai pasirenkami gerokai rečiau.

Fasadų šiltinimo svarbą geriausiai atskleidžia šilumos perdavimo koeficientų (U verčių, W/kv. m·K) palyginimas prieš ir po renovacijos. Analizė rodo, kad, lyginant su langais ar stogu, po renovacijos būtent per lauko sienas šilumos nuostoliai sumažėja labiausiai.

Pastatų išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U (W/kv.m K) prieš ir po renovacijos.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad modernizuotuose daugiabučiuose vėdinamų fasado sistemų atsipirkimo laikas yra maždaug 66 proc. ilgesnis nei tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų. Toks skirtumas atsiranda dėl ženkliai didesnių pradinių investicijų, kurių reikalauja vėdinamo fasado įrengimas. 

Tinkuojamo fasado sistema 

Šiuo metu Lietuvos rinkoje siūlomas gana platus tinkuojamų termoizoliacinių sistemų pasirinkimas. Nepaisant skirtingų gamintojų ar tiekėjų, šias sistemas vienija panaši struktūra ir šiltinimo principas – ant fasadinės sienos iš eilės įrengiami tokie sluoksniai:

• Termoizoliacinis – polistireninio putplasčio lakštai;
• Armavimo (bazinis) – klijų ir tinko mišinys, sutvirtintas tinkleliu;
• Apsauginis (dekoratyvinis) – dekoratyvinis arba dažytas fasadinis tinkas. 

Svarbiausia tinkuojamose termoizoliacinėse sistemose – užtikrinti, kad visos naudojamos medžiagos veiktų kaip darni visuma. Jos turi būti suderintos tarpusavyje pagal sukibimo, stiprumo, garų laidumo, atsparumo temperatūros svyravimams ir kitus parametrus. Dėl šios priežasties fasado sistemai būtinas sertifikavimas – tai patvirtina, kad visi komponentai tarpusavyje suderinami ir jų tinkamumas naudoti kartu patikrintas laboratorijose.

Išsamias technines rekomendacijas, kaip tinkamai klijuoti polistireninio putplasčio plokštes, sujungti jas tarpusavyje, apšiltinti angokraščius, suformuoti palanges bei atlikti kitus sprendimus, galima rasti UAB „Kauno šilas“ parengtame kataloge „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu“.

Gyventojams, planuojantiems savo daugiabučio ar vienbučio renovaciją, svarbiausia pasirinkti ne tik efektyvią, bet ir ekonomiškai pagrįstą sistemą. Sprendimas turėtų būti priimamas remiantis objektyviais skaičiavimais – energijos taupymo, kainos ir atsiperkamumo rodikliais, o ne vien estetiniu „gražu–negražu“ vertinimu.

ASA.LT informacija parengta pagal UAB „Kauno šilas“ pateiktus duomenis