Skip to main content

EPS po 30 metų

Ventiliuojamas fasadas

Taip pat skaitykite

Viešosios infrastruktūros proveržis regionuose
Skydinė renovacija Lietuvoje: proveržis ar eksperimentas
Naujasis Statybos produktų reglamentas
Gynybos pramonės ir karinės infrastruktūros bumas

30 metų sienoje: ką apie EPS ilgaamžiškumą rodo realių pastatų tyrimai?

Kiek iš tiesų tarnauja pastato šiltinimo medžiaga? Į šį klausimą dažnai atsakoma laboratoriniais bandymais, deklaruojamomis savybėmis ar pagreitinto sendinimo rezultatais, tačiau yra ir kitas būdas - atidaryti kelis dešimtmečius stovėjusio pastato sieną, paimti EPS mėginį ir ištirti, kas su juo iš tikrųjų nutiko.

Tokių tyrimų jau yra, o jų rezultatus įdomu palyginti su ilgalaikiais laboratoriniais EPS tyrimais, kuriuos yra atlikę ir Lietuvos mokslininkai.

27 metai fasade: mėginys išpjautas tiesiai iš sienos

Vienas įdomiausių pavyzdžių - Vokietijoje tirtas ankstyvasis mažai energijos vartojantis gyvenamasis pastatas. Po 27 metų eksploatacijos tyrėjai iš vakarinio fasado išpjovė visą ETICS sistemos mėginį su EPS ir tinko sluoksniais ir perdavė jį Innsbrucko universiteto laboratorijai.

EPS šilumos laidumas siekė apie 0,041 W/(m·K), tankis - 14,9 kg/m³, o drėgmės kiekis buvo mažesnis nei 0,5 proc. masės. Tyrėjai taip pat nepastebėjo reikšmingų tinko sluoksnio įtrūkimų ar sukibimo problemų. Autorių vertinimu, po 27 metų nustatytos medžiagos savybės iš esmės atitiko tai, ko galima tikėtis iš tokio EPS.

Įdomi detalė - per visą šį laiką fasado tinkas nebuvo perdažytas.

Ką rodo daugiau realių mėginių?

Vienas pastatas dar nėra ilgaamžiškumo įrodymas, todėl svarbūs tyrimai, kuriuose nagrinėjama daugiau iš senų konstrukcijų išimtų mėginių.

2026 m. SINTEF tyrėjų publikuotame darbe buvo analizuotas daugiau kaip 20 metų naudotas EPS, paimtas iš dviejų griaunamų parduotuvių ir infrastruktūros objekto. Buvo matuojamas šilumos laidumas, tankis, gniuždymo stipris ir cheminė sudėtis, o rezultatai lyginti su istoriniais EPS duomenimis.

Reikšmingo ilgalaikio šiluminių ar mechaninių savybių pablogėjimo tyrimas neparodė. Senų mėginių charakteristikos pateko į arba buvo arti intervalų, kurių buvo galima tikėtis iš atitinkamu laikotarpiu pagaminto EPS.

Tačiau ne visi realių pastatų tyrimai pateikia vienodą vaizdą.

Pietų Korėjoje buvo ištirti 35 EPS mėginiai, paimti iš 13-31 metų senumo pastatų. Jų šilumos laidumas svyravo nuo 0,037 iki 0,050 W/(m·K), o vidurkis siekė 0,044 W/(m·K). Dalies mėginių šiluminės savybės buvo prastesnės nei palyginamosios naujo EPS reikšmės. Tyrėjai taip pat pastebėjo ryšį tarp mažesnio medžiagos tankio ir didesnio šilumos laidumo.

EPS ilgaamžiškumą tyrė ir Lietuvos mokslininkai

Prie šio paveikslo galima pridėti ir Lietuvos mokslininkų darbus. VILNIUS TECH Termoizoliacijos instituto tyrėjai Ivan Gnip, Sigitas Vėjelis, Saulius Vaitkus ir jų kolegos ne vienerius metus tyrė EPS mechanines, šilumines bei drėgmės savybes ir jų kitimą ilgalaikių apkrovų sąlygomis.

Viename iš tyrimų buvo vertinamas EPS stiprio ir deformacinių charakteristikų stabilumas. Mokslininkai lygino penkerius metus kontroliuojamomis sąlygomis laikytus EPS bandinius su ilgalaikę gniuždymo apkrovą patyrusiais bandiniais. Pagal tyrime taikytą statistinį vertinimą reikšmingų gniuždymo stiprio ir pradinio tamprumo modulio skirtumų nenustatyta.

Dar ankstesniuose šios grupės darbuose buvo atliekami ilgalaikiai EPS valkšnumo bandymai. Eksperimentai truko nuo kelių mėnesių iki daugiau kaip penkerių metų, o jų duomenys buvo naudojami ilgalaikei deformacijai prognozuoti - kai kuriuose darbuose nagrinėtas net 50 metų laikotarpis.

Lietuvos tyrėjai taip pat nagrinėjo ilgalaikę EPS vandens įgertį, medžiagos tankio ir mechaninių savybių ryšį bei šilumos laidumo priklausomybę nuo EPS tankio ir temperatūros.

Šie darbai nėra tas pats, kas po 30 metų iš realaus pastato išpjautas mėginys - laboratorijoje galima kontroliuoti sąlygas, o pastate medžiagą veikia konkretus konstrukcinis sprendimas, drėgmė, montavimo kokybė ir aplinka. Tačiau būtent todėl abu tyrimų tipai papildo vienas kitą: ilgalaikiai laboratoriniai bandymai leidžia prognozuoti medžiagos elgseną, o seni pastatai suteikia galimybę patikrinti, kas iš tikrųjų įvyko per kelis dešimtmečius.

Modernus ventiliuojamas fasadas

Taigi kas nutinka EPS po 30 metų?

Turimi realių pastatų tyrimai nepatvirtina paprastos schemos „praėjo 30 metų - izoliacija susidėvėjo“. Dokumentuoti atvejai rodo, kad ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių EPS gali išlaikyti šilumines bei mechanines savybes, artimas tikėtinoms tokio tipo ir laikotarpio medžiagos charakteristikoms. Lietuvos mokslininkų ilgalaikiai laboratoriniai tyrimai taip pat rodo EPS mechaninių savybių stabilumą tirtomis sąlygomis ir leidžia modeliuoti jo elgseną gerokai ilgesniam laikotarpiui.

Tačiau rezultatai nėra vienodi kiekviename pastate. Tyrimai rodo, kad svarbus ne tik metų skaičius sienoje, bet ir pradinis EPS tankis bei savybės, konstrukcijos sprendimas, drėgmės režimas, montavimo kokybė ir eksploatacijos sąlygos.

Todėl galbūt geriausias atsakymas į klausimą, kiek tarnauja EPS, slypi ne vien laboratorinėse prognozėse. Dabar jau turime pakankamai senų pastatų, kad galėtume atverti jų konstrukcijas ir patikrinti prognozes praktiškai.

Kartais patikimiausias ilgaamžiškumo bandymas yra prieš kelis dešimtmečius pastatyta siena.

ŠALTINIAI

S. Thale et al. (2026), „Feasibility of Reuse of EPS Insulation from Buildings and Infrastructure“, Buildings.
Iš realių pastatų ir infrastruktūros paimtų daugiau kaip 20 metų naudotų EPS mėginių tyrimas.
https://www.mdpi.com/2075-5309/16/9/1693

„Durability of building fabric components and ventilation systems in a 25-year-old low-energy building“, Energy Efficiency.
Tyrimas, kuriame laboratorijoje analizuotas po 27 metų iš fasado išpjautas ETICS ir EPS mėginys.
https://link.springer.com/article/10.1007/s12053-019-09781-3

Pietų Korėjos realių pastatų EPS tyrimas (2025).
35 mėginiai iš 13–31 metų eksploatuotų pastatų; analizuotas šilumos laidumas ir jo ryšys su medžiagos savybėmis.
https://www.kci.go.kr/kciportal/ci/sereArticleSearch/ciSereArtiView.kci?sereArticleSearchBean.artiId=ART003276628

S. Vaitkus, I. Gnip, S. Vėjelis (2013), „Stability of Strength and Deformation Characteristics of Expanded Polystyrene (EPS) within the Time of Long-Term Investigation of Creep Strain under Permanent Compressive Loading“, Materials Science.
Ilgalaikis EPS stiprio ir deformacinių savybių stabilumo tyrimas.
https://matsc.ktu.lt/index.php/MatSc/article/view/4442

S. Vaitkus, I. Gnip, V. Keršulis, S. Vėjelis (2007), ilgalaikio EPS valkšnumo tyrimai.
Eksperimentiniai EPS deformacijos veikiant ilgalaikei gniuždymo apkrovai duomenys ir ilgalaikio elgesio prognozavimas.
https://matsc.ktu.lt/index.php/MatSc/article/view/26352

I. Gnip ir kt., „Experiments for the long-term prediction of creep strain of expanded polystyrene under compressive stress“.
Ilgalaikiai eksperimentai ir EPS valkšnumo prognozavimo iki 50 metų analizė.

I. Gnip, V. Keršulis, S. Vėjelis, S. Vaitkus, „Water absorption of expanded polystyrene boards“.
EPS vandens įgerties tyrimai ir ilgalaikio jos kitimo vertinimas.
https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/149931

I. Gnip, S. Vėjelis, S. Vaitkus (2012), „Thermal conductivity of expanded polystyrene (EPS) at 10 °C and its conversion to temperatures within interval from 0 to 50 °C“, Energy and Buildings.
EPS tankio, temperatūros ir šilumos laidumo priklausomybių tyrimas.
https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/137463