Skip to main content

Gynybos pramonės ir karinės infrastruktūros bumas

Ventiliuojamas fasadas

Rūdninkų poligono teritorija E. Blažio LRT nuotrauka

Taip pat skaitykite

Viešosios infrastruktūros proveržis regionuose
Skydinė renovacija Lietuvoje: proveržis ar eksperimentas
Naujasis Statybos produktų reglamentas
EPS po 30 metų

Milijardai investicijų keliauja ne tik į Vilnių ir Kauną: ką gynybos pramonės ir karinės infrastruktūros bumas reiškia regioniniam statybų verslui?

Lietuvoje artimiausiais metais numatoma dešimtys naujų ir plečiamų objektų, susijusių su gynybos pramone, karine infrastruktūra, gamyba, sandėliavimu ir logistika. Krašto apsaugos ministerijos, užsienio gigantų bei vietos investuotojų sprendimai į šį sektorių nukreipia dideles investicijas -  viso apie 1,82 milijardo eurų,  iš kurių beveik 800 mln. € tenka tiesioginėms gamyklų ir karinio miestelio statyboms, o ~1 mlrd. € – ilgalaikei amunicijos sandėlių plėtrai visoje Lietuvoje.

Svarbu pažymėti, jog tai nėra tipiška vien Vilniaus, Kauno ar jų aplinkinių teritorijų istorija – investicijos pasklidusios nuo Radviliškio ir Šiaulių regiono iki Lazdijų, Šalčininkų, Šilalės, Kazlų Rūdos ir kitų Lietuvos vietų.

Statybų koncentracija iš didžiųjų miestų gyvenamojo būsto sektoriaus persikelia į mažesniuosius regionus, kur pradedami statyti ypatingos paskirties objektai. Su tuo atsiranda nauja paklausa statybos produktams, infrastruktūrai, apdailai, inžineriniams sprendimams, logistikai, personalui ir įvairioms paslaugoms. Kitaip tariant, regionuose vyksta ne tik daugiau statybų, bet ir ekonominio aktyvumo.

Štai detalus sąrašas, kur ir kokie objektai kyla bei kokios planuojamos investicijos: 

1. KARINĖS PRAMONĖS GAMYKLOS: BAISOGALA, GIRAITĖ, KAZLŲ RŪDA IR ALYTUS

Gynybos pramonės gamyklos statomos itin greitai, taikant aukščiausius saugumo, gaisrinės saugos ir A++ energinio efektyvumo reikalavimus.

 

●     „Rheinmetall“ artilerijos šaudmenų gamykla (Radviliškio r., Baisogala)

Stambus pramoninis kompleksas 340 ha plote, skirtas 155 mm artilerijos sviedinių gamybai. Apie 260–300 mln. eurų investicijos (statybos rangos darbų vertė – apie 141 mln. eurų).

 

●     Giraitės ginkluotės gamyklos plėtra (Kauno r., Giraitė)

Gamybos ir sandėliavimo patalpos išplečiamos nuo 5,5 tūkst. iki 7,9 tūkst. kv. m., taip pat statoma nauja pavojingų atliekų aikštelė, papildomi produkcijos sandėliai. Naujos 30 mm vidutinio kalibro šaudmenų gamybos linijos. Bendra projekto vertė per 34 mln. eurų. Statybos rangos sutarties vertė – 11,4 mln. eurų. Rangovas: UAB „Binkauskas ir Stašinskas“.

Modernus ventiliuojamas fasadas

Rūdninkų poligonas E Blažio LRT nuotrauka

 ●     „Ahamani“ ir „Kirvilė“ dronų komponentų gamykla (Kazlų Rūda, Jūrės k.)

Bepiločių orlaivių variklių ir akumuliatorių gamybos bei surinkimo cechai. Investicijos - apie 8 mln. eurų. Planuojama sukurti apie 120 naujų darbo vietų. 

 

●     DEMZ gamybinis kompleksas (Alytaus pramonės parkas / Prienų r.)

Ukrainos gynybos pramonės giganto amunicijos komponentų gamybos ir metalinių dalių apdirbimo cechai. Projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. Investicijų vertė – apie 70 mln. eurų.

Alytaus pramonės parke bus panaudota jau esama pramoninė infrastruktūra gamybiniams procesams. 

Prienų rajone (šalia Balbieriškio) iškils naujas, plyname lauke statomas naujos kartos amunicijos gamybos kompleksas. Bus sukurta apie 450 naujų darbo vietų darbo vietų. Statybos darbų pradžia - 2026 m. ruduo.

2. KARINIAI MIESTELIAI IR LOGISTIKOS BAZĖS: RŪDNINKAI IR VIDURIO BEI VAKARŲ LIETUVA

NATO sąjungininkų - ypač Vokietijos brigados – priėmimui bei Lietuvos kariuomenės poreikiams bus statomi ištisi autonominiai statinių kompleksai.

 

●       Vokietijos brigados karinis miestelis (Šalčininkų r., Rūdninkai)

Karinio miestelio 170 ha plote Rūdninkų poligono teritorijoje kyla gyvenamieji korpusai (skirti apie 4000 karių), administraciniai pastatai, sunkiosios technikos remonto dirbtuvės, garažai ir sandėliai. Tai didžiausias karinės infrastruktūros objektas Lietuvos istorijoje.

Visas Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ karinio miestelio statybų Rūdninkų poligone (Šalčininkų r.) projektas (su papildoma infrastruktūra) vertinamas iki 1 mlrd. eurų.

Pagrindinės rangos sutarties vertė: 125 mln. eurų; rangovas UAB „Eikos statyba“.

Daliai Rūdninkų karinio miestelio objektų (administraciniam blokui, kareivinėms, valgykloms) pasitelktas Privačios ir viešosios partnerystės (VVP) modelis, kurio sutarties vertė apie 475 mln. eurų (su priežiūra ir aptarnavimu 15 metų laikotarpiui). Rangovas UAB „Darnu Group“.

Statomi administraciniai ir štabų pastatai, kareivinės, valgyklos, sporto ir sveikatingumo kompleksai, sunkiosios technikos remonto dirbtuvės, garažai, degalinės, amunicijos bei technikos sandėliai, taip pat helipadų aikštelės.

Karinio miestelio bazinės infrastruktūros pabaiga numatoma 2027 m. pabaigoje.

●       Amunicijos sandėlių plėtra (vakarų ir vidurio Lietuva)

KAM iki 2030 m. šalies mastu, pagal bendrą amunicijos sandėliavimo plėtros programą, amunicijos ir ginkluotės sandėliavimo pajėgumų plėtrai bei atnaujinimui, pavojingų medžiagų saugykloms, technikos saugojimo aikštelėms ir perimetro apsaugos statiniams (įskaitant vakarų ir vidurio Lietuvos objektus) numatytas bendras daugiau nei 750 mln. eurų investicijų paketas.

Sandėlių plėtros ir saugyklų įrengimo darbai paskirstyti per kelis pagrindinius karinius regionus:

Vakarų Lietuva - Klaipėdos r., Šilalės r. 

Kairių poligone numatyta papildomų amunicijos saugyklų ir logistikos aikštelių statyba, skirta Vokietijos brigados bei Lietuvos karinių jūrų / pėstininkų pajėgų poreikiams.

Pajūrio mstl. (Šilalės raj.) karinio miestelio infrastruktūros ribose bus išplėstos specializuotos amunicijos ir ginkluotės saugojimo patalpos.

Rūdninkų poligonas, KAM nuotrauka

Vidurio Lietuva (Pajuostis / Panevėžys, Šiauliai, Linkaičiai):

Pajuostyje (Panevėžio r.) ir Šiaulių karinėje teritorijoje bus vystomi nauji saugyklų kompleksai.

Linkaičių amunicijos depas (Radviliškio r.) – vienas pagrindinių vidurio Lietuvos amunicijos saugojimo ir aptarnavimo centrų, kuriame nuolat atliekami atskiri saugyklų atnaujinimo bei plėtros etapai.

Gynybos resursų agentūra (GRA) amunicijos sandėlių statybas ir plėtrą vykdys išskaidytais pirkimais (pvz., gelžbetoninių bunkerinių saugyklų statyba, perimetro apsauga, privažiuojamieji keliai, inžineriniai tinklai).

Dėl saugumo reikalavimų konkrečios atskirų saugyklų rangos sutarčių vertės ir tikslios atskirų bunkerinių objektų koordinates detalizuojančios sutartys viešai neskelbiamos, o statybos rangovams taikomi griežti patikimumo sertifikatai (patikimumo pažymėjimai darbui su įslaptinta informacija).

 

3. POLIGONAI IR PRATYBŲ INFRASTRUKTŪRA: LAZDIJAI, TAURAGĖ IR ŠILALĖ

Manevravimo ir pratybų zonos reikalauja specifinės kelių, tvirtinimų ir bazinės infrastruktūros statybos.

 

●       Kapčiamiesčio poligonas (Lazdijų r.)

Ypatingos valstybinės svarbos objektas - apie 14 391 ha plote bus įkurdintas naujas brigados lygmens manevravimo ir taktinio judėjimo poligonas Suvalkų koridoriuje.

Pagrindiniai rangos ir infrastruktūros pirkimai bus vykdomi etapais artėjant aktyvioms statyboms.

Numatomi terminai – aktyvios taktinės pratybos numatomos nuo 2028 m., o šaudyklų ir stacionarios infrastruktūros įrengimas - iki 2030 m. 

Regioninės investicijos ir dotacijos - iki 2030 m. pietų Lietuvos karinės infrastruktūros plėtrai numatytas beveik 70 mln. eurų paketas.

Su Lazdijų r. savivaldybe pasirašytas susitarimas dėl tiesioginės 1,35 mln. eurų metinės dotacijos savivaldybės keliams bei vietos infrastruktūrai gerinti. 

 

●       Tauragės ir Šilalės poligonai

Taktinio judėjimo teritorijų plėtra, reikalaujanti perimetro tvėrimo, privačiuose sklypuose esančių statinių pritaikymo ir privažiuojamųjų kelių stiprinimo. Infrastruktūra, skirta brigados ir kuopos lygmens manevravimo bei taktiniams mokymams.

Tauragės r. savivaldybei skiriama virš 830 tūkst. eurų metinė kompensacinė išmoka.

Šilalės r. savivaldybei skiriama apie 180 tūkst. eurų per metus. 

Kartu finansuojama susijusi susisiekimo infrastruktūra: privažiuojamieji keliai ir jungtys. Pvz.: Tauragės pietinio aplinkkelio II etapo (kuris svarbus ir karinei logistikai) rangos sutarties vertė apie 3 mln. eurų, rangovas - UAB „Gargždų komunalinis ūkis“. 

Ką tai reiškia stambiam ar mažam statybinių medžiagų pardavėjui?

Pirmas pokytis – didesnė paklausa ne tik pačiame objekte, bet ir aplink jį. Didelis gamyklos, karinio miestelio ar infrastruktūros projektas reiškia ne vien betono, metalo ar izoliacijos poreikį. Atsiranda administracinės patalpos, sandėliai, dirbtuvės, keliai, aikštelės, tvoros, inžineriniai tinklai, apšvietimas, darbuotojų buitinės patalpos ir daugybė kitų objektų. O šalia didelio projekto dažnai atsiranda ir mažesnių projektų – gyvenamųjų patalpų, komercinių patalpų, paslaugų infrastruktūros.

Antras pokytis – keičiasi vietos verslo klientų skaičius ir jų poreikiai. Jeigu į regioną ateina keli šimtai naujų darbuotojų, didėja ne tik statybų, bet ir kasdienio verslo poreikis. Reikia įrengti biurus, remontuoti patalpas, plėsti sandėlius, statyti pagalbinius pastatus, tvarkyti teritorijas. Tai reiškia papildomą darbą vietos statybininkams ir papildomus užsakymus medžiagų gamintojams ar pardavėjams.

Trečias dalykas – laikas. Didieji projektai paprastai nesukuria vieno trumpalaikio pardavimų piko. Jie į rinką įneša kelerių metų trukmės paklausą. Rūdninkų projekto atveju dalis kritinės infrastruktūros turi būti įrengta jau per 1,5 metų, o likę darbai tęsis vėliau.

Tai reiškia, kad regioniniam pardavėjui verta galvoti ne tik apie „ką parduosime šį sezoną“, bet ir apie tai, kokio asortimento ir kokių klientų reikės po metų ar dvejų.

Statybinių medžiagų gamintojams ir pardavėjams svarbu suprasti, jog dirbant su gynybos sektoriaus rangovais, visoms medžiagoms bus reikalaujama oficialių standartų atitikties deklaracijų, sertifikatų bei EPD. Užtikrinus šių dokumentų prieinamumą ir turint patikimą reikiamų prekių tiekimo grandinę, regiono pardavėjai gali tapti pagrindiniais stambiųjų rangovų partneriais.

Investicijų geografija keičia ir regionų svorį

Investicijų banga Baisogaloje, Lazdijuose, Šalčininkuose, Šilalėje ar Tauragėje rodo, kad regionų vaidmuo šalies ekonomikoje atveria naują puslapį. Šie projektai sukurs ilgalaikę paklausą, iš kurios vietos verslas gali gauti kelerių metų impulsą – belieka tik laiku tam pasiruošti.

Laimės tie, kurie pasirengs iš anksto: užtikrins reikiamų pramoninių medžiagų tiekimą, pasiruoš atitikties dokumentaciją ir užmegs ryšius su pagrindiniais statybų rangovais dar iki pirmiesiems ekskavatoriams išriedant į statybų aikšteles.