Skip to main content

Ką apie EPS iš tikrųjų parodo gyvavimo ciklo analizė?

Ką apie EPS iš tikrųjų parodo gyvavimo ciklo analizė?

Šiandien statybų rinkoje vis dažniau klausiama ne tik, kiek kainuoja medžiaga, bet ir - koks jos poveikis aplinkai per visą gyvavimo laiką? Tam naudojama gyvavimo ciklo analizė (LCA - Life Cycle Assessment) – metodika, leidžianti įvertinti produkto kelią nuo žaliavų ir gamybos iki naudojimo bei gyvavimo pabaigos.

Vertinant LCA analizuojami tokie aplinkosauginiai rodikliai kaip antai:

  • VAP (visuotinio atšilimo potencialas)
  • ŠESD (šilumos efektą sukeliančios dujos)
  • energijos sąnaudos
  • išteklių naudojimas ir kt. 

Taip pat skaitykite

Vaikščioti ant vandens: ne magija, o inžinerija.
Statybų ir nekilnojamojo turto rinka: 2025 metų pamokos ir 2026 metų kryptys
ETICS Europoje: skaičiai, tendencijos ir pamokos Lietuvos statytojams

 

Kas yra ŠESD?

ŠESD - tai šilumos efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui:

  • anglies dioksidas (CO₂),
  • metanas (CH₄),
  • azoto suboksidas (N₂O).

Šios dujos kaupiasi atmosferoje ir prisideda prie klimato kaitos.

Kas yra VAP?

VAP (visuotinio atšilimo potencialas) parodo, kiek konkretus produktas ar procesas prisideda prie klimato kaitos. Kitaip tariant, tai skaičius, parodantis, kiek ŠESD išmetama per visą produkto gyvavimo laiką, perskaičiuojant į CO₂ ekvivalentą (CO₂e).

Būtent VAP rodiklis dažniausiai minimas kalbant apie statybinių medžiagų CO₂ pėdsaką.

Kaip LCA vertina izoliaciją?

Paprastai tariant, žiūrima į keturis etapus:

  1. į tai, kaip medžiaga pagaminama,
  2. į tai, kaip ji transportuojama ir montuojama,
  3. į tai, kaip ji veikia per 30–50 metų naudojimo laikotarpį,
  4. į tai, kas su ja nutinka pastatą renovuojant ar griaunant.

Izoliacijai ypač svarbus trečiasis etapas – naudojimas. Būtent eksploatacijos metu atsiranda didžiausia nauda: mažesnis energijos poreikis pastato šildymui ar vėsinimui, mažesnės ŠESD emisijos, mažesnis bendras pastato VAP rodiklis per dešimtmečius.

Kaip šiame kontekste atrodo polistireninis putplastis (EPS)?

EPS sudaro apie 98 % oro, todėl:

  • medžiaga yra lengva,
  • jos transportavimo emisijos yra mažesnės,
  • ji pasižymi labai gera šilumos izoliacija.

Nors gamybos etapas sukuria tam tikrą CO₂ kiekį (tai atsispindi VAP rodiklyje), per pastato gyvavimo laiką EPS padeda žymiai sumažinti energijos sąnaudas. Dėl to bendras pastato ŠESD kiekis per 30–50 metų dažnai būna daug mažesnis nei naudojant mažiau efektyvią izoliaciją.

Tai ir yra LCA esmė – vertinti ne vien pradžią, o visą laikotarpį.

Kaip tai įrodoma skaičiais?

Kad LCA nebūtų tik teorija, naudojamos aplinkosauginės produkto deklaracijos (EPD).

EPD – tai trečiosios šalies patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiami produkto poveikio aplinkai rodikliai pagal europinį standartą EN 15804.

Tai reiškia:

  • duomenys yra patikrinti,
  • jie apskaičiuoti pagal vieningą metodiką,
  • juos galima naudoti vertinant projektus, sertifikuojant pastatus, vykdant viešuosius pirkimus ar rengiant ESG ataskaitas.

 

UAB „Kauno šilas“ yra parengusi ŠILOPORAS gaminių aplinkosaugos deklaraciją (EPD), su kuria galima susipažinti čia

Kad duomenys būtų dar lengviau pritaikomi praktikoje, UAB „Kauno šilas“ yra sukūrusi ir viešai prieinamą savo gaminių CO₂ pėdsako skaičiuoklę:

Ji leidžia:

  • pasirinkti konkretų termoizoliacijos gaminį ir matavimo vienetus,
  • matyti apskaičiuotą VAP (CO₂ ekvivalentą),
  • naudoti rezultatus projekto dokumentacijoje ar komunikacijoje.

Tai padeda LCA principus perkelti iš teorijos į realų projektų planavimą.

Ką tai reiškia pirkėjui?

Praktiškai tai reiškia tris dalykus.

1. Mažesnes ilgalaikes išlaidas

Efektyvi izoliacija mažina energijos sąnaudas visą pastato gyvavimo laiką. Sprendimas šiandien tiesiogiai veikia šildymo ir vėsinimo išlaidas per ateinančius dešimtmečius.

2. Mažesnę reguliacinę ir reputacinę riziką

Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, svarbu turėti patikrintus ir palyginamus duomenis. EPD ir CO₂ skaičiuoklė leidžia pagrįsti sprendimą faktais – tai aktualu tiek vertinant projektus, tiek ESG ataskaitose ar viešuosiuose pirkimuose.

3. Skaidrumą vietoje deklaratyvių teiginių

Kai poveikis aplinkai vertinamas pagal LCA metodiką ir EN 15804 standartą, sprendimas remiasi skaičiais, o ne bendromis „žaliomis“ frazėmis. Tai padeda išvengti nepagrįstų aplinkosauginių pažadų ir rinktis racionaliai.

Statybų sektoriuje sprendimai galioja dešimtmečius. Todėl rinktis verta remiantis patikrintais duomenimis, o ne vien komunikaciniais teiginiais.