Pastaraisiais metais ir ypač metų pradžioje, Lietuvos statybų sektoriaus diskusijose dominavo kainų tema. Žaliavų kainų augimas, tiekimo grandinių sutrikimai, energetikos krizė ir infliacija vertė rinkos dalyvius atidžiai stebėti medžiagų kainų pokyčius. Tačiau šiais metais vis aiškiau matyti, kad sektorius pereina į naują etapą.

Šiuo metu ne mažiau svarbus tampa ne tik sprendimo įsigijimo kaina, bet ir galimybės sklandžiai įgyvendinti projektą: ar pirkimo procedūros yra pakankamai lanksčios, ar sutartys leidžia reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, ar leidimai išduodami laiku ir ar renovacijos projektai neįstringa administraciniuose procesuose.

Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo aiškią tendenciją - Lietuvos statybų sektorius vis daugiau dėmesio skiria projekto įgyvendinamumui, o ne vien kainai.

Valstybė siekia mažinti administracinę naštą

Kitas svarbus žingsnis - Vyriausybės svarstomi statybų reguliavimo pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratinę naštą: numatoma pratęsti statybos leidimų galiojimo terminus, supaprastinti derinimo procesus ir palengvinti sąlygas projektų vykdytojams. Šie pokyčiai atliepia rinkos dalyvių pastebėjimus, kad didžiausi vėlavimai dažnai kyla ne statybos aikštelėje, o dokumentų derinimo etape.

Tokie sprendimai ypač svarbūs siekiant spartinti pastatų renovaciją, didinti energinį efektyvumą ir įgyvendinti Europos Sąjungos keliamus tikslus.

Sutarties valdymas - prioritetas po kainų krizės

Vienas ryškiausių pokyčių - APVA organizuojami mokymai apie sutarčių valdymą, CPO LT katalogų taikymą, sutarčių keitimus, garantijas ir draudimus.

Po pastarųjų metų kainų svyravimų tiek užsakovai, tiek rangovai įsitikino, kad net gerai suplanuotas projektas gali susidurti su nenumatytomis aplinkybėmis. Todėl vis didesnę reikšmę įgauna ne tik viešųjų pirkimų ar derybų rezultatas, bet ir tolesnis projekto valdymas.

Sutartys tampa svarbiu rizikų valdymo įrankiu. Dėmesys krypsta į galimybes koreguoti projektus, valdyti terminus, spręsti tiekimo klausimus ir užtikrinti darbų tęstinumą. Tai rodo sektoriaus perėjimą nuo vienkartinio kainos vertinimo prie viso projekto gyvavimo ciklo valdymo.

Prekybininkai ar gamintojai, kurie gali garantuoti tikslius pristatymo terminus arba siūlo lanksčias sutarčių sąlygas (pvz., kainos fiksavimą tam tikram laikotarpiui), laimės prieš tuos, kurie tiesiog siūlo pigiausią prekę, bet nežino, kada ją pristatys.

Renovacijos administravimo efektyvinimas

Vyriausybė perdavė daugiau įgaliojimų APVA administruojant daugiabučių namų renovacijos procesus. Šis sprendimas priimtas siekiant sumažinti administracinius iššūkius, pagreitinti sprendimų priėmimą ir pagerinti projektų koordinavimą.

Nors renovacijos poreikis Lietuvoje išlieka didelis, daug projektų iki šiol stringa dėl sudėtingų derinimo procesų. Didesni APVA įgaliojimai turėtų padėti efektyviau administruoti projektus ir mažinti fragmentaciją.

Ekonominis efektyvumas - praktinių sprendimų centre

Rinkoje vis daugiau diskusijų apie skirtingų statybos sprendimų realią ekonomiką. Naujausios fasadų šiltinimo sistemų analizės rodo, kad tinkuojamos išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos (ETICS) daugeliu atvejų leidžia pasiekti reikiamus energinio efektyvumo rodiklius mažesnėmis sąnaudomis, palyginti su sudėtingesniais fasadų sprendimais.

Renovacijos projektuose, kur kiekvienas papildomas euras turi tiesioginę įtaką projekto atsiperkamumui ir gyventojų sprendimams, ekonominis pagrįstumas tampa lemiamu veiksniu. Sąmatos arba komerciniai pasiūlymai, kur matoma ne tik medžiagų kaina, bet ir viso projekto atsiperkamumas yra esminė dedamoji darant efektyvius sprendimus. Užsakovai vis dažniau vertina ne tik technines savybes, bet ir montavimo greitį, darbo jėgos poreikį bei ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.

Naujas konkurencingumo kriterijus

Visi šie pokyčiai rodo bendrą sektoriaus kryptį: Lietuvos statybų rinka pereina nuo kainos dominavimo prie kompleksinio projekto įgyvendinamumo vertinimo.

Ateinančiais metais sėkmę lems gebėjimas užtikrinti ne tik konkurencingą kainą, bet ir sklandų projekto įgyvendinimą - nuo projektavimo iki eksploatacijos. Šiandien rinkoje svarbiau tampa:

• Keisti pardavimo argumentus - klientui ar rangovui pirmiausia parduodant greitį (montavimo, pristatymo), darbų suderinamumą ir garantijas, o tik tada - kainą.

• Siūlant sistemas, o ne atskiras medžiagas. Sertifikuotos sistemos (pvz. ETICS) padeda rangovams išvengti klaidų objekte ir pagreitina pridavimo procesus.

• Užtikrinant tiekimo prognozuojamumą - rangovui svarbiau gauti medžiagas laiku nei gauti 5% nuolaidą ir vėluoti priduoti objektą. Įvertinkite baudų už vėlavimą ir nuolaidų santykį. Dažniausiai tiekimo patikimumas lemia rezultatą.

• Siūlant sprendimus, kurie padeda įgyvendinti tvarumo tikslus be papildomo administracinio ar finansinio sudėtingumo. Praktikoje laimi ne deklaruojamas, o realiai įgyvendinamas tvarumas.

Būtent šiuos aspektus vis dažniau vertina projektuotojai, rangovai ir pastatų savininkai priimdami sprendimus dėl naujos statybos ar renovacijos projektų.

2026-ieji žymi svarbų mąstymo pokytį statybų sektoriuje, kuris leis efektyviau įgyvendinti ambicingus energinio efektyvumo tikslus tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.